Dauguma atvyksta į Druskininkus dėl žinomų dalykų – vandens parko, sanatorijų ar „Snow Arenos“. Bet tik pabandyk paklaust vietinio: „Kur nueiti, kai viską jau matei?“ Ir atsakymai būna visai kitokie. Netikėti. Kartais – net slapti. Štai čia viskas, ko nepamatysi turisto žemėlapyje, bet prisiminsi ilgam.
Kas slypi už turistinių maršrutų?
Druskininkai – ne miestas, o nuotaika. Ir ši nuotaika pasikeičia, kai sužinai, kad egzistuoja vietos, kuriose nesigirdi nei vaikų krykštavimo, nei SPA procedūrų foninės muzikos. Jos tylos, stebina iš pirmo žvilgsnio nesureikšmintomis detalėmis – bet būtent tai ir traukia.
Jei viską darei „pagal programą“, o dabar norisi atrasti kažką savito, laikyk šį sąrašą.
- Kaimo kapinaitės miško viduryje
Vietinių pasakojimai apie pamirštas kaimo kapines šalia Leipalingio skamba tarsi iš senų legendų. Mediniai kryžiai, žolės takai ir ore tvyranti ramybė, kurios neįmanoma paaiškinti. - Druskos šulinėlis prie senųjų šaltinių
Ne visi žino, kad dar yra vietų, kur galima pamatyti, kaip natūraliai teka sūrus vanduo. Čia kažkada žmonės gydydavo kojas, dabar dažniau praeina tylėdami – bet sustoti verta. - Miško takas „be pavadinimo“
Tiesiog įsuk į pušyną tarp Vytauto gatvės ir ežero. Takas be ženklų, be nurodymų – tik pėdsakai, kuriais vaikščioja paukščiai ir gal kas nors, kas nenori būti matomas. - Senasis molio šlaitas prie Ratnyčios
Dabar jis užaugęs ir kiek pasislėpęs, bet senieji druskininkiečiai dar prisimena, kaip čia vaikai žiemą čiuoždavo nuo šlaito ant sulankstytų metalo lakštų. - Slapta terasa su Nemuno vaizdu
Vieno daugiabučio kieme, netoli senosios pirties, yra balkonas, kuriame įrengtas laisvai prieinamas stalas. Kas žino – ateina gerti rytinės kavos. Kiti – tiesiog fotografuot. - Druskininkietis.lt komentarų skiltyje gimstančios istorijos
Kartais užtenka pasiknaisiot tarp komentarų https://druskininkietis.lt/, ir gali rasti vietinių paslėptų perliukų: nuo apleistų sodybų iki žvejybos vietų, kurios veikia tik kai ūkanos tankios. - Mįslinga skulptūra prie Mokyklos gatvės
Atrodo kaip paprasta granito kompozicija, bet jos forma – lyg nutylėtas žodis. Vieni sako, kad tai simbolizuoja seną miestelio sargą, kiti – kad tai tiesiog klaida, kuri liko stovėt. - Vieta, kur vienu metu girdi ir paukščius, ir traukinių dundėjimą
Miesto pakraštyje, šalia senų geležinkelio bėgių, stovi apleista stotelė. Dienomis – tenka laukti kantrybės, naktimis – ten skamba visai kitoks ritmas. - Pirtelė, kuri dirba tik vieną vakarą per savaitę
Senų vyrų pirtis, be reklamos, be iškabų. Norint į ją patekti – reikia žinoti, ką pasveikint ir kada. Bet jei jau patenki – viskas aišku be žodžių. - Garsų aikštelė prie ežero, kai nebelieka vėjo
Retas reiškinys, bet kai vėjas nutyla ir žmonės išeina namo – ties vienu tiltu prie Druskonio pradeda sklisti keistas aidas. Jis sklinda iš vandens. Girdi jį tik tie, kurie sustoja.
Kartais įdomiausia – tai, kas neturi pavadinimo
Turistai dažnai nori žemėlapių. Vietiniai – tylos. O tikri atradimai dažniausiai nutinka ne tada, kai ieškai, o kai pasiklysti. Druskininkai moka kalbėti tyliai. Tik klausyk.
Ir jeigu kada nors vėl grįši, gal pamatysi dar vieną vietą, kurios šiame sąraše dar nėra. Bet gal ir nereikia, kad būtų. Leisk jai likt tik tavo.
