Trapecinė skarda – viena populiariausių stogo dangų Lietuvoje. Kodėl? Paprasta – ji patikima, lengvai montuojama, nebrangi ir atrodo solidžiai. Atrodo, uždėjai ir gali ramiai miegoti. Deja, kaip ir su daugeliu dalykų, tai, kas atrodo paprasta – slepia kur kas daugiau niuansų.
Kol viskas tvarkoje – galbūt nė nesusimąstėte, kad ši danga reikalauja priežiūros. O kai problema jau aiškiai matoma – dažnai būna per vėlu.
Medžių draugystė baigiasi ant stogo
Ar žinojote, kad lapų sluoksnis, kuris kaupiasi ant trapecinės skardos, per vieną sezoną gali sudaryti nuolatinės drėgmės zoną? O tai – ideali terpė rūdims. Ir ne tik lapai. Žiedadulkės, sėklos, net paukščių išmatos (kurios, beje, turi didelį kiekį rūgščių) – gali sukelti skardos paviršiaus pažeidimus.
Be to, latakuose susikaupusios šiukšlės gali sutrukdyti vandens nutekėjimui, o stovintis vanduo – didžiausias skardos priešas. Net jei medžiai atrodo gana toli – vėjas padeda šiukšlėms „keliauti“. Tiesa tokia – stogo švarą lemia ne tik jo danga, bet ir visa aplinka.
Vandens lašeliai – maži, bet pavojingi
Ar žinote, kad 100 kv. metrų stogas per vieną valandą vidutinio lietaus gali surinkti apie 2500 litrų vandens? Ir jei tas vanduo neturi kur laisvai nutekėti – jis ras silpniausią stogo vietą.
Trapecinė skarda atrodo tvirta, bet jei stogas sumontuotas su per mažu nuolydžiu – vanduo gali pradėti kauptis tarpuose tarp bangų. Ir nors skarda padengta apsauginiais sluoksniais – stovintis vanduo yra klastingas. Jis pradeda lėtai, bet užtikrintai ardyti apsauginę dangą. O kai procesas prasideda – jį sustabdyti sunku, nes reikės keisti ne tik skardą, bet galbūt ir visą stogo konstrukciją.
Maži įbrėžimai – didelės problemos pradžia
Vienas neatsargus montuotojo judesys, šakos brūkštelėjimas vėjuotą dieną ar net jūsų vaikų paleistas dronas – gali palikti nedidelį įbrėžimą, kurio nepastebėsite metų metus. Bet šis mažytis defektas – ideali vieta korozijai prasidėti.
Plieno korozijos greitis gali būti iki 10 kartų greitesnis esant mikropažeidimams nei ant nepažeistos dangos. Tai reiškia, kad net jei matote tik mažą rūdžių taškelį – po juo gali slėptis kur kas platesnis pažeidimas. Specializuoti dažai ar apsauginės dangos yra būtinos ne tik gamybos metu, bet ir priežiūroje. Turėti po ranka remonto dažų rinkinį verta kiekvienam skardinio stogo savininkui.
Skardos plovimas – jūsų stogo gyvybės eliksyras
Dažnas mano, kad stogo plovimas – tai tik miestiečių užgaida, kai norisi turėti blizgantį stogą. Bet štai faktas – užterštos dangos UV atsparumas sumažėja iki 30%. Nešvarumai, purvas, samanų užuomazgos – visa tai lėtai graužia skardos paviršių, silpnina jos apsaugą nuo saulės, lietaus, vėjo.
O ar žinojote, kad net smulkūs dulkių sluoksniai gali pagreitinti šiluminį plėtimąsi ir deformacijas? Temperatūrų svyravimai, kai stogo paviršius dieną įkaista iki +60°C, o naktį atvėsta iki +10°C – lemia nuolatinį medžiagos „judėjimą“. Ir jei skarda dar padengta purvu – šis procesas tampa dar agresyvesnis.
Varžtai ir tarpinės – stogo Achilo kulnas
Trapecinės skardos tvirtinimo varžtai – lyg stogo nervų sistema. Jie laiko viską savo vietoje, bet dažnai apie juos pamirštame. O jie sensta, atsilaisvina, susidėvi. Net ir idealiai užsukti varžtai laikui bėgant, dėl minėto šiluminio plėtimosi, gali prarasti sandarumą.
Dar vienas faktas – guminės tarpinės, kurios sandarina varžtus, per 10–15 metų pradeda trūkinėti nuo UV spindulių ir temperatūros svyravimų. Ir jei jų nepakeisite laiku – į skardos vidų ims skverbtis drėgmė, blogiausia, kad dažnai nepastebimai, kol problema tampa rimta.
Trapecinė skarda – puikus sprendimas, bet tik jei ja rūpinatės. O jei paliksite ją likimo valiai – gali nutikti taip, kad po dešimties metų vietoj stogo priežiūros teks planuoti naujo stogo montavimą. Tad gal geriau vienas savaitgalis per metus ant stogo nei tūkstantiniai sąskaitos lapai?
