Rinkoje netrūksta gražių, iš pirmo žvilgsnio patrauklių būstų, kurie slepia nemalonią paslaptį – astronomiškas šildymo sąskaitas ir problemas, kurių nematyti apžiūros metu. Energinio naudingumo sertifikatas galėtų atskleisti šias paslaptis, tačiau ne visi pardavėjai nori, kad pirkėjai žinotų visą tiesą. Štai faktai, apie kuriuos retai kalbama atvirai.
1. Jūsų svajonių būstas gali būti finansinė duobė
Tas jaukus, saulėtas butas su panoraminiais langais ir puikiu vaizdu gali slėpti šokiruojančią tiesą. Dideli, seni langai gali prarasti iki 40% pastato šilumos, o tai reiškia, kad žiemą mokėsite ne tik už savo, bet ir už lauko šildymą!
Statistika negailestinga: G klasės būstų savininkai moka 3-4 kartus daugiau už šildymą nei A klasės būstų savininkai. 70 kv. m būstui tai gali reikšti 1000-1500 eurų skirtumą per šildymo sezoną! Per 10 metų ši suma išauga iki 10 000-15 000 eurų – tai naujojo automobilio kaina!
2. Renovacija gali būti brangesnė nei manote
„Renovuosiu vėliau” – dažna pirkėjų, besižavinčių pigiais, bet energetiškai neefektyviais būstais, mintis. Tačiau realybė kitokia – individualaus buto renovacija daugiabučiame name dažnai tampa teisiniu košmaru ir techniškai neįmanoma misija.
Fasado šiltinimas, šildymo sistemos keitimas, ventiliacijos įrengimas – visa tai reikalauja bendrų namo gyventojų sprendimų. Jei kaimynai nenori renovuotis, jūsų galimybės pagerinti energinį efektyvumą drastiškai sumažėja.
Vietoj planuotų 15 000 eurų investicijų, galite susidurti su situacija, kai vienintelės įmanomos priemonės – langų keitimas ir radiatorių modernizavimas – kainuos 5 000-7 000 eurų, bet duos tik minimalų efektą.
3. Bankai jau žino tai, ko jūs nežinote
Bankai pradėjo slaptą revoliuciją – jie vertina būsto energinį naudingumą skaičiuodami maksimalią paskolos sumą. Žemos energinės klasės būstai laikomi rizikingesniais, nes didesnės komunalinės išlaidos didina tikimybę, kad skolininkas susidurs su finansiniais sunkumais.
Šis faktas jau dabar veikia rinką – kai kurie bankai siūlo iki 0,5% mažesnes palūkanas A-B klasės būstams. Per 30 metų laikotarpį tai reiškia 7 000-10 000 eurų sutaupymą! Ekspertai prognozuoja, kad ateityje šis skirtumas tik didės.
4. Jūsų sveikata gali priklausyti nuo energinio sertifikato
Retai aptariamas faktas – energiškai neefektyvūs būstai dažnai turi prastą vėdinimą, o tai tiesiogiai veikia sveikatą. Tyrimai rodo, kad žemos energinės klasės būstuose CO₂ koncentracija dažnai viršija rekomenduojamas normas 2-3 kartus. Tai gali sukelti nuolatinį nuovargį, koncentracijos sutrikimus ir net kvėpavimo takų ligas.
Dar baisiau – dėl drėgmės susidarymo ant šaltų sienų formuojasi pelėsis, kuris yra vienas iš pagrindinių alerginių reakcijų ir astmos paūmėjimų kaltininkų. Vaikai, gyvenantys pelėsiu užkrėstuose būstuose, 40% dažniau serga kvėpavimo takų infekcijomis.
5. Tikroji būsto vertė – visai ne ta, kurią matote dabar
Rinkos tendencijos rodo šokiruojančią tiesą – žemos energinės klasės būstų vertė krinta, ir šis procesas tik greitės. Nuo 2021 metų G klasės būstai jau prarado 5-10% vertės lyginant su bendru rinkos augimu.
Europoje žemos energinės klasės būstų vertė krinta dar greičiau – Vokietijoje ir Skandinavijoje F-G klasės būstai per pastaruosius 5 metus prarado iki 20% vertės!
Ekspertai prognozuoja, kad per artimiausius 10 metų G klasės būstų vertė Lietuvoje gali sumažėti dar 15-25%, jei jie nebus renovuoti. Tai reiškia, kad investuodami į tokį būstą, jūs ne tik mokate didesnes sąskaitas, bet ir prarandate pinigus mažėjančios vertės pavidalu!
6. Teisinė bomba, kurios niekas nenori pastebėti
Mažai kas žino, bet Europos Parlamentas jau svarsto direktyvą, kuri numatytų draudimą parduoti ar išnuomoti F-G klasės būstus be renovacijos plano nuo 2027 metų. Prancūzijoje, Nyderlanduose ir Danijoje panašūs ribojimai jau pradėti taikyti.
Lietuvoje tokių teisinių apribojimų dar nėra, tačiau aplinkos apsaugos specialistai prognozuoja, kad jie bus įvesti per artimiausius 3-5 metus. Tai reiškia, kad pirkdami žemos energinės klasės būstą šiandien, rizikuojate po kelių metų susidurti su situacija, kai negalėsite jo parduoti be brangios renovacijos!
7. Sertifikato nebuvimas – raudonoji vėliava
Jei pardavėjas nenori pateikti energinio naudingumo sertifikato arba delsia jį gauti, tai beveik visada yra ženklas, kad būstas turi rimtų energinių problemų. Pagal Lietuvos įstatymus, sertifikatas yra privalomas parduodant ar nuomojant nekilnojamąjį turtą.
Dar pavojingiau – kai pardavėjas siūlo „susitvarkyti formalumus vėliau” arba žada padengti pirmo šildymo sezono išlaidas. Tokie pasiūlymai dažnai slepia faktą, kad šildymo sąskaitos gali būti astronomiškai didelės.
Prieš priimdami sprendimą, visada reikalaukite energinio naudingumo sertifikato. Geriausias sprendimas – kreiptis į nepriklausomus profesionalus, kurie atliks objektyvų vertinimą. Energinio naudingumo sertifikatas yra ne tik teisinis reikalavimas, bet ir būtina apsauga nuo finansinių siurprizų ateityje.
Rinkdamiesi būstą, neapsigaukite dėl gražaus interjero ar puikios lokacijos. Energinis efektyvumas – tai ilgalaikė investicija, kuri gali sutaupyti arba kainuoti dešimtis tūkstančių eurų per visą būsto eksploatavimo laikotarpį. Protingas pirkėjas visada žvelgia giliau nei paviršius ir priima sprendimus remdamasis faktais, o ne emocijomis.
