Kai pirmą kartą įkeli skelbimą, atrodo, kad viskas pajudės greitai. Nuotraukos gražios, kaina „kaip pas visus“, aprašyme tvarkingai surašei pliusus. Praeina savaitė, dvi, mėnuo… ir staiga pagauni save tikrinant telefoną be jokios vilties. Skambučių mažai, apžiūros retos, o kas atvažiuoja, tas pasako: „pagalvosim“ ir dingsta.
Pusė metų su tuo pačiu skelbimu yra ne šiaip „nesėkmė“. Tai pradeda erzinti, užknisa, išmuša iš ritmo. Žmonės jaučiasi lyg įstrigę: negali planuoti kito būsto, negali ramiai pirkti baldų, net atostogos atrodo keistai, nes gal „reikės rodyti butą“. Ir tada prasideda tikrasis žaidimas: ką daryti, kai butas neparduodamas.
Pirmas dalykas, kurį padaro dauguma: nustoja apsimetinėti, kad viskas gerai
Dažnas pardavėjas pusę metų sau kartoja tą patį: „rinka tokia“, „žiema“, „palauksiu pavasario“. Kartais tai tiesa. Bet dažniau tiesa paprastesnė: skelbimas nepagauna žmogaus, o pats butas rodomas taip, kad pirkėjui sunku įsivaizduoti gyvenimą.
Vienas pažįstamas pasakojo, kad po keturių mėnesių tylos jis atsisėdo virtuvėje ir pasakė sau: „Gerai, aš pavargau. Reikia realių veiksmų.“ Tą vakarą jis nekeitė kainos. Jis tiesiog pasižiūrėjo į skelbimą svetimomis akimis. Ir suprato, kad aprašymas skamba kaip sausas CV, o nuotraukose butas tamsus, nors realybėje ten šviesu.
Kartais užtenka šito „atsibudimo“, kad reikalai pajudėtų.
Tada prasideda smulkūs pokyčiai, kurie daro didelį skirtumą
Čia nėra magijos. Yra kelios vietos, kuriose žmonės dažniausiai prakiša, patys to nepastebėdami.
Pirmas dalykas – nuotraukos. Jei jos senos, kreivos, su įjungtu televizoriumi fone ar pilna daiktų ant stalo, pirkėjas net nespaus skelbimo. Antras dalykas – pirmi sakiniai. Jei pirmas sakinys yra „parduodamas 2 kambarių butas“, tai nieko nesako. Tokį sakinį turi tūkstančiai skelbimų.
Trečias dalykas – rodymai. Žmonės dažnai rodo butą taip, lyg atėjęs žmogus jiems trukdytų. O pirkėjas nori jaustis laukiamas, nori drąsiai klausti, nori pamatyti, kad butas tvarkingas, švarus, kad langai neapdulkėję.
Ir dar viena smulkmena, kuri kartais suvalgo pardavimą: kvapas. Taip, kvapas. Jei bute jaučiasi senas maistas, drėgmė ar cigaretės, pirkėjas išeina per 3 minutes, net jei kaina gera.
Kai žmogus pavargsta, jis pradeda ieškoti trumpesnio kelio
Po pusmečio skelbimų žmogus dažnai nori ne „dar vieno bandymo“, o pabaigos. Normalios, greitos, be nervų.
Tada atsiranda sprendimas, apie kurį anksčiau net negalvojo: kreiptis į komandą, kuri padeda parduoti greičiau ir aiškiau. Ne todėl, kad pardavėjas „nemoka“, o todėl, kad jam nusibodo būti ir fotografu, ir derybininku, ir psichologu.
Čia ir atsiranda tokie sprendimai kaip: https://www.parduokbrangiau.lt/ — kai žmonės nori, kad procesas būtų suvaldytas ir kad sprendimai būtų priimami šaltu protu, o ne iš nuovargio.
Dar vienas posūkis: dalis žmonių tiesiog keičia strategiją
Kartais butas neparduodamas ne dėl to, kad jis blogas. Jis tiesiog „neįsikabina“. Pirkėjai neranda priežasties užsukti. Ir tada pardavėjai daro tai, ką dažnai daro verslas: pakeičia pateikimą.
Jie pakeičia skelbimo tekstą į žmogišką, trumpą, su realiais pliusais. Jie vietoj „patogus susisiekimas“ parašo „iki centro 12 minučių automobiliu, vakare grįžti paprasta“. Vietoj „rami kaimynystė“ parašo „kaimynai normalūs, naktį ramu, laiptinėje švaru“. Tokie sakiniai skamba paprastai, bet pirkėjui jie sukuria vaizdą.
Kai kurie net paprašo draugo su telefonu nufilmuoti trumpą video – ne reklaminį, o normalų, gyvą. Ir staiga skelbimas gauna daugiau dėmesio, nes atrodo tikras.
O kai niekas nepadeda, žmonės renkasi sprendimą „be skelbimų“
Yra pardavėjų, kurie po pusmečio pasako: „Gana, aš nebenoriu šito cirko.“ Jie nenori dar vieno skambučio iš smalsuolio, kuris „tiesiog pasižiūrės“. Nenori derinti laikų. Nenori klausimų, kurie kartojasi kaip daina.
Tokie žmonės dažnai ieško varianto, kai pardavimas vyksta greitai, aiškiai, su mažiau nervų. Ir čia svarbiausia yra vienas jausmas: pagaliau pajudės gyvenimas. Nes kai butas stovi rinkoje per ilgai, jis pradeda laikyti tave, o ne tu jį.
Jei atpažinai save, pats metas daryti vieną dalyką
Ne „palaukti dar mėnesį“. Ne „gal pavasarį“. O pasirinkti kryptį: arba rimtai perstatyti skelbimą, paruošti butą, aktyviai dirbti su pardavimu, arba ieškoti sprendimo, kuris nuima tą naštą nuo pečių.
Nes pusė metų yra pakankamai, kad suprastum: vien skelbimo neužtenka. Ir tu nesi vienas toks. Tiesiog vieni žmonės toliau tempia, o kiti padaro sprendimą ir uždaro šitą skyrių greičiau.
