Tu jauti, kad kažkas ne taip. Vieną dieną pilvas išsipūtęs kaip balionas, kitą – skauda taip, kad neįmanoma susikaupti. Kartais net nebesinori išeiti į miestą, nes nežinai, ar spėsi rasti tualetą. Daugelis tai nurašo stresui, mitybai ar… „tokiam laikotarpiui“. Bet ar tikrai?
Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) – viena dažniausių, bet ir labiausiai ignoruojamų žarnyno sutrikimų formų. Problema ta, kad šis sindromas slepiasi po „normalių“ kasdienybės simptomų kauke.
Ir kol jį ignoruoji, gyvenimo kokybė tiesiog tirpsta.
Kaip tai atrodo realybėje – ne medicinos vadovėlyje
Rūta, 32 metų dviejų vaikų mama, visą gyvenimą manė, kad turi jautrų skrandį. Ji vengė aštraus maisto, gėrė žolelių arbatas, tačiau diskomfortas pilve tapo jos kasdienybe. Kartą po įtemptos savaitės darbe skausmas tapo toks stiprus, kad teko kreiptis į gydytoją. Tyrimai nieko rimto neparodė, bet gastroenterologas atpažino – tai DŽS.
Ir Rūta nėra išskirtinis atvejis. Milijonai žmonių visame pasaulyje vaikšto su šia diagnoze, to nė nežinodami.
Ko dažniausiai nepastebi dauguma
Nors kiekvienas žmogus gali jausti skirtingus simptomus, yra keli dažni signalai, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį:
- Pilvo pūtimas: ne pavienis atvejis po sūrio ar kavos, bet nuolatinis pojūtis, kad esi „pripūstas“
- Dažnas viduriavimas arba vidurių užkietėjimas: dažnai abu kaitaliojasi
- Spazminis skausmas ar maudimas pilvo srityje: ypač po valgio ar stresinių situacijų
- Pojūtis, kad neištuštėjai iki galo
- Nuovargis, nuotaikų kaita, sunkumas susikaupti – visa tai lydi žarnyno problemas
Neretai šie simptomai atsiranda būtent dėl emocinio krūvio ar netinkamų mitybos įpročių, bet gali išlikti net ir tada, kai šie veiksniai nebeaktualūs.
Kada jau laikas eiti pas gydytoją?
Jeigu tavo simptomai kartojasi kelias savaites, trikdo įprastą gyvenimą, o išmatose pastebi kraują arba stipriai krenti svoris – tai aiškus signalas. Tačiau net jei simptomai „ne tokie baisūs“, DŽS gali būti labai klastingas. Net be rimtų pažeidimų žarnyne, tavo savijauta gali tapti blogesnė nei rimtų ligų atveju.
Norint suprasti, ar tikrai tai – dirgliosios žarnos sindromas, būtina kreiptis į specialistą. Čia gali padėti https://idclinic.lt/dirgliosios-zarnos-sindromas/ – vieta, kur atliekama išsami diagnostika ir sudaromas individualus gydymo planas.
Kas keičiasi po diagnozės?
Pirmiausia – supratimas, kad tu ne vienas. Tai labai svarbu psichologiniu lygmeniu. Antra – išmoksti valdyti situaciją. Kartais užtenka koreguoti mitybą, kitais atvejais padeda žarnyno mikrobiotos stiprinimas ar net psichoterapija.
Trečia – tavo gyvenimas nebebus diktuojamas nuo pilvo.
Ir svarbiausia – laiku sureaguoti
Skaitydami šį tekstą, kai kurie žmonės turbūt pagalvos: „Na, man gal dar nereikia niekur kreiptis.“ Tačiau jei simptomai lydi jau ilgiau nei kelias savaites, neverta laukti, kol situacija pablogės.
Tavo kūnas kalba – išgirsk jį laiku.
