Kai kalbos apie tvarumą persikelia iš teorijos į gyvenimą, žmonės ima klausti – o ką iš tikrųjų reiškia ekologiškas interjeras? Ar pakanka medinių grindų? O gal užtenka vieno perdirbto stalo? Dažnai dizainas, kuris vadinamas „draugišku aplinkai“, tuo tampa tik ant popieriaus. O realybėje – plastikinė danga, kvapūs dažai, laminuotas paviršius ir greitai dūžtantys aksesuarai.
Tvarus interjeras nėra vien stilius. Tai įsipareigojimas rinktis taip, kad žmogui būtų gera dabar, o gamtai – ne blogiau vėliau.
Namo interjero dizainas, kuris nebijo laiko
Kai kuriamas namo interjero dizainas, dažnas klientas nori gražu, greitai, pigiau. Retas prašo ilgai tarnaujančių medžiagų. Dar retesnis klausia – kas bus su šitais daiktais po 10 metų. Tačiau būtent čia slypi esmė. Ekologiškas dizainas yra apie tai, ką palieki po savęs.
Reikia galvoti ne tik apie apdailą, bet ir apie baldus, klijus, dažus, net tekstilę. Dizaineriai, kurie renkasi atsakingai, pirmiausia atsisako to, kas trumpalaikiška.
Kur prasideda tikras tvarumas
Yra trys momentai, kai interjeras iš tikrųjų tampa draugiškas aplinkai – projektavimo pradžioje, medžiagų pasirinkimo metu ir tada, kai planuojama, kaip viskas bus prižiūrima vėliau.
Kad skaityti būtų lengviau, štai esmė trumpai:
- Ilgaamžės medžiagos: tikras medis, metalas, stiklas. Be faneros, be plastiko dangų.
- Dažai be kenksmingų junginių: jų kvapas nejaučiamas, o poveikis mažesnis.
- Tekstilė iš natūralių pluoštų: medvilnė, linas, vilna, ne sintetiniai audiniai.
- Reikmenys be chemijos: kilimai, čiužiniai, užuolaidos – viskas, kas nelimpa prie odos ar kvėpavimo.
- Lietuviški gamintojai: mažesnis transportas, mažiau pakuočių.
Svarbiausia – neapsimesti. Jei baldai yra „perdirbti“, bet jų kvapas degina akis – tai nėra ekologija.
Kai erdvės išplanavimas sprendžia daugiau nei grožį
Tvarumas yra ir tame, kaip suplanuota erdvė. Ar šviesa krenta ten, kur jos reikia? Ar patalpa nereikalauja dirbtinio apšvietimo visą dieną? Ar šildymo sistema veikia taip, kad nereikia papildomų šildytuvų? Čia jau ne tik grožio, bet ir funkcijos klausimas.
Taigi, erdvės išplanavimas tampa momentu, kai dizaineris nulemia, kiek ilgai žmogus čia jausis patogiai. Jeigu baldai turi būti keičiami kas dvejus metus, jei sienos netelpa su šeimos poreikiais – interjeras netvarus.
Techniniai brėžiniai, kurie padeda taupyti
Visas ekologinis dizainas dažniausiai žlunga ten, kur prasideda realūs darbai. Statybininkai dirba iš atminties, rangovas nupirko pigesnę alternatyvą, o apie projektą niekas neprisimena.
Todėl techniniai brėžiniai – ne formalumas. Jie tampa priemone, kaip viskas gali būti įgyvendinta be iškraipymų. Ten matyti, kur stovi siena, kur šviesa, kokia danga naudojama, kiek jos reikia, kas montuojama. Kuo tiksliau paruoštas planas, tuo mažiau atliekų, klaidų, netikėtų pirkinių.
Ir dar viena detalė – geras dizaineris ne tik pateikia brėžinius, bet ir pasilieka projekto priežiūrai. Kad niekas neiškeistų ekologiškų dažų į tai, kas pigiau.
Ar verta?
Tvarus dizainas kainuoja brangiau tik iš pirmo žvilgsnio. Kai po metų grindys dar nesuskilusios, kai nėra pelėsio, kai kvėpuoji be baimės – tau nereikia remontuoti, keisti, tvarkyti. Tai taupo laiką, pinigus, sveikatą.
O gal labiausiai – tai kuria vietą, kurioje norisi būti. Be baimės, kad po kelių metų kažkas ims byrėti.
