Kai fotoaparatas pradeda „gyvent savo gyvenimą”
Fotografuojate savo vaikų gimtadienį, o fotoaparatas staiga atsisako fokusuotis? Arba ruošiatės svarbioms vestuvėms, bet jūsų patikimas Canon ar Nikon pradeda elgtis keistai? Kiekvienas fotografas – ar tai būtų profesionalas, ar entuziastas – anksčiau ar vėliau susiduria su situacija, kai jo įranga pradeda rodyt keistų požymių.
Problema ta, kad ne visada aišku: ar tai rimta gedimas, reikalaujantis profesionalaus remonto, ar gal tik laikinas sutrikimas, kurį galima išspręst namuose? Vilniuje veikia nemažai fotoaparatų servisų, bet kelionė į juos gali užtrukti, o jei dirbi projektais – kiekviena neveikianti diena reiškia prarastus pinigus.
Per daugiau nei dešimtmetį bendraudamas su fotografais ir servisų specialistais pastebėjau, kad dauguma žmonių per vėlai kreipiasi pagalbos. Kartais tai baigiasi brangiu remontu, nors ankstyvas reagavimas būtų išgelbėjęs situaciją. Kita vertus, matau ir priešingą kraštutinumą – žmonės veža fotoaparatą į servisą dėl dalykų, kuriuos patys galėtų sutvarkyti per penkias minutes.
Autofokusas gyvena savo gyvenimą
Vienas dažniausių požymių, kad fotoaparatui reikia profesionalios pagalbos, yra autofokuso problemos. Bet čia reikia atskirti normalias situacijas nuo tikrų gedimų.
Jei jūsų fotoaparatas kartais nesugebi sufokusuoti tamsioje aplinkoje arba fotografuojant vienodos spalvos paviršius (pavyzdžiui, baltą sieną) – tai normalu. Autofokusui reikia kontrasto, kad jis veiktų. Tačiau jei pastebite, kad fotoaparatas nuolat fokusuojasi už ar prieš objektą, nors anksčiau tokių problemų nebuvo – tai jau rimtas signalas.
Ypač įtartina, kai vienas ar keli fokusavimo taškai visiškai nustoja veikti. Pavyzdžiui, centrinis taškas veikia puikiai, o šoniniai – ne. Arba fotoaparatas pradeda „medžioti” – fokusuojasi pirmyn atgal, bet negali rasti tikslo, net ir geroje šviesoje su kontrastingu objektu.
Profesionalūs fotografai Vilniuje pasakoja, kad dažnai autofokuso problemos prasideda po to, kai fotoaparatas nukrenta ar gauna smūgį. Net jei korpusas atrodo nepažeistas, vidiniai mechanizmai gali būti išsiderinę. Tokiu atveju reikia ne tik remonto, bet ir kalibravimo – procedūros, kurią atlikti namuose beveik neįmanoma.
Keisti dėmeliai ir linijos nuotraukose
Atsidarote nuotraukas kompiuteryje ir pastebite tamsias dėmes ar linijas, kurios atsiranda toje pačioje vietoje kiekvienoje nuotraukoje? Tai gali reikšti, kad ant jūsų matricos yra dulkių arba, blogiausiu atveju, ji pažeista.
Dulkės ant matricos – tai normali problema, ypač jei dažnai keičiate objektyvus. Daugelis šiuolaikinių fotoaparatų turi automatinius matricos valymo mechanizmus, bet jie ne visada efektyvūs. Prieš skubant į servisą, verta pabandyti naudoti fotoaparato integruotą valymo funkciją (paprastai ji yra meniu).
Tačiau jei matote ryškias linijas, spalvotus dėmės ar pikselių grupes, kurios visai neveikia – tai jau matricos gedimas. Ypač įtartina, jei dėmės keičia spalvą ar intensyvumą priklausomai nuo ISO nustatymo. Tokios problemos namuose neišsprendžiamos – reikia vežti į servisą.
Dar vienas požymis – „hot pixels” arba „dead pixels”. Tai atskiri taškeliai, kurie visada švyti arba, atvirkščiai, visada tamsūs. Vienas ar du pikseliai – dar ne tragedija, daugelis fotoaparatų turi funkciją juos „užmaskuoti”. Bet jei jų daugėja – matrica genda ir gali tekti ją keisti.
Užraktas skamba kitaip nei įprastai
Kiekvienas fotoaparatas turi savo unikalų užrakto garsą. Jei fotografuojate ilgai, jūs tą garsą pažįstate kaip savo balso įrašą. Todėl bet koks pasikeitimas turėtų kelti įtarimą.
Užrakto mechanizmas – tai viena labiausiai mechaniškai apkrautų fotoaparato dalių. Jis dirba kiekvieną kartą, kai paspaudžiate mygtuką, ir turi ribotą darbo ciklų skaičių. Profesionalių fotoaparatų užraktai paprastai išlaiko 200-400 tūkstančių ciklų, mėgėjiškų – apie 50-100 tūkstančių.
Jei užraktas pradeda skambėti lėčiau, garsiau, su papildomais „cyptelėjimais” ar „traškėjimais” – tai reiškia, kad jis susidėvėjęs. Kai kurie fotoaparatai net parodo užrakto ciklų skaičių specialiose programose (pvz., EOSInfo Canon fotoaparatams). Jei jūsų fotoaparatas priartėjo prie gamintojo nurodyto limito – laikas ruoštis užrakto keitimui.
Vilniaus servisų specialistai sako, kad užrakto keitimas – tai viena dažniausių procedūrų. Kaina priklauso nuo modelio, bet paprastai svyruoja nuo 100 iki 300 eurų. Brangiau nei keisti pačiam (jei tai apskritai įmanoma), bet pigiau nei pirkti naują fotoaparatą.
Baterija išsenka greičiau nei anksčiau
Pastebėjote, kad baterija, kuri anksčiau išlaikydavo visą dieną, dabar išsikrauna per kelias valandas? Arba fotoaparatas rodo, kad baterija pilna, bet po kelių nuotraukų staiga išsijungia?
Pirmiausia reikia suprasti: baterijos natūraliai sensta. Po 2-3 metų intensyvaus naudojimo bet kuri ličio jonų baterija praranda dalį savo talpos. Tai normalu ir reiškia, kad tiesiog laikas pirkti naują bateriją, o ne vežti fotoaparatą į remontą.
Tačiau yra situacijų, kai problema ne baterijoje, o pačiame fotoaparate. Jei nauja baterija vis tiek greitai išsenka, arba fotoaparatas neteisingai rodo įkrovos lygį, arba išsijungia net su pilnai įkrauta baterija – tai gali būti elektronikos problema.
Ypač įtartina, jei fotoaparatas pradeda kaisti labiau nei įprastai. Tai gali reikšti trumpąjį jungimą ar kitas elektronines problemas. Tokiu atveju nedelskite – veškite į servisą, nes tai gali būti pavojinga ne tik fotoaparatui, bet ir jums.
Dar vienas patarimas: niekada nenaudokite pigių neoriginalių baterijų iš kinų parduotuvių. Taip, jos kainuoja 3-4 kartus pigiau, bet gali sugadinti fotoaparatą. Vilniuje yra atvejų, kai žmonės atsinešė fotoaparatą su išsilydžiusiu baterijos skyriumi būtent dėl tokių baterijų.
Ekranas ar vaizdo ieškiklis rodo keistus dalykus
LCD ekranas ar elektroninis vaizdo ieškiklis (jei jūsų fotoaparatas jį turi) – tai jūsų langai į fotoaparato „sielą”. Kai jie pradeda rodyt keistus dalykus, tai dažnai signalizuoja apie problemas.
Jei ekrane matote spalvotas linijas, dėmes, arba dalis ekrano visai neveikia – tai fizinis ekrano gedimas. Dažniausiai tai nutinka po kritimo ar smūgio, bet kartais ekranai genda ir tiesiog nuo senatvės. Gera žinia ta, kad LCD ekranų keitimas paprastai nėra labai brangus – Vilniaus servisuose tai kainuoja apie 50-150 eurų, priklausomai nuo modelio.
Tačiau jei ekranas fiziškai atrodo gerai, bet rodo klaidingą informaciją (pvz., neteisingą ISO, diafragmą ar išlaikymą), arba visai neįsijungia – tai gali būti elektronikos problema. Tokios problemos paprastai sudėtingesnės ir brangesnės taisyti.
Elektroniniuose vaizdo ieškikliuose kartais atsiranda „vaiduokliškų” vaizdų – matote ankstesnės scenos likučius naujame vaizde. Arba vaizdo ieškiklis mirksi ar rodo iškraipytus spalvas. Tai gali būti tiek vaizdo ieškiklio, tiek matricos problemos požymis.
Prieš vežant į servisą, pabandykite atstatyti fotoaparatą į gamyklinius nustatymus. Kartais programinės įrangos sutrikimas gali sukelti panašius simptomus. Bet jei tai nepadeda – kelias tik vienas: į profesionalų servisą.
Objektyvo ir korpuso jungtis elgiasi keistai
Objektyvo ir fotoaparato korpuso jungtis – tai kritiškai svarbi vieta. Per ją ne tik mechaniškai jungiasi objektyvas su korpusu, bet ir perduodami elektroniniai signalai, kurie kontroliuoja diafragmą, autofokusą ir kitus parametrus.
Jei pastebite, kad objektyvas pradeda „šlubuoti” ant korpuso, nors anksčiau sėdėjo tvirtai – tai susidėvėjimo požymis. Ypač tai būdinga profesionaliems fotoaparatams, kuriuose dažnai keičiami objektyvai. Metaliniai kontaktai gali išsitempti ar deformuotis.
Dar įtartinesnė situacija, kai fotoaparatas kartais neranda objektyvo arba rodo klaidos pranešimus tipo „Err 01” (Canon) ar „F–” (Nikon). Jei tai nutinka su keliais skirtingais objektyvais – problema tikrai korpuse. Jei tik su vienu objektyvu – gali būti problema ir objektyve.
Kartais problema būna banaliai paprasta: užteršti kontaktai. Prieš vežant į servisą, pabandykite švelniai nuvalyti ir korpuso, ir objektyvo kontaktus minkštu audiniu, šiek tiek suvilgytu izopropilo alkoholiu. Tik būkite atsargūs – netepkite per daug skysčio ir netrinkite per stipriai.
Vilniaus fotografai pasakoja, kad dažnai žmonės ateina į servisą su „sugadintais” fotoaparatais, o problema būna tiesiog purvinuose kontaktuose. Valymas užtrunka dvi minutes ir nieko nekainuoja. Bet jei valymas nepadeda – tada tikrai reikia specialisto pagalbos.
Ką tikrai reikėtų padaryti prieš vežant į servisą
Gerai, nusprendėte, kad jūsų fotoaparatas tikrai turi problemą. Bet prieš kraudami jį į krepšį ir važiuodami į Vilniaus centrą, yra keletas dalykų, kuriuos būtina padaryti.
Pirma, padarykite pilną nustatymų atstatymą į gamyklinius. Taip, tai gali ištrinti jūsų kruopščiai sukonfigūruotus nustatymus, bet kartais tai išsprendžia problemą. Programinės įrangos klaidos gali sukelti simptomus, labai panašius į aparatinius gedimus. Jei po atstatymo problema išnyko – sveikinu, sutaupėte pinigų ir laiko.
Antra, patikrinkite, ar nėra naujesnės programinės įrangos versijos jūsų fotoaparatui. Gamintojai reguliariai išleidžia atnaujinimus, kurie taiso žinomas klaidas. Tiesa, firmware atnaujinimas – tai šiek tiek rizikinga procedūra, todėl darykite tai tik jei esate tikri, ką darote, ir laikykitės gamintojo instrukcijų.
Trečia, išvalykite fotoaparatą. Nuskaitykite dulkes nuo korpuso, išvalykite kontaktus, patikrinkite, ar objektyvas švarus. Kartais tai, kas atrodo kaip rimtas gedimas, yra tiesiog nešvarumas.
Ketvirta, pabandykite problemą atkurti kontroliuojamomis sąlygomis. Jei fotoaparatas kartais neveikia, o kartais veikia – pabandykite suprasti, kokiomis sąlygomis problema pasireiškia. Ar tai nutinka tik su tam tikru objektyvu? Ar tik tam tikrame režime? Ar tik po ilgo naudojimo? Ši informacija labai padės serviso specialistui diagnozuoti problemą.
Penkta, pasidarykite atsarginę nuotraukų kopiją ir ištrinkite asmeninę informaciją iš atminties kortelių. Serviso specialistai paprastai profesionalūs ir gerbia privatumą, bet kam rizikuoti?
Šešta, suraskite pirkimo dokumentus, garantijos kortelę (jei dar galioja), ir bet kokią kitą susijusią informaciją. Jei fotoaparatas dar garantinis, remontas gali būti nemokamas. Tačiau atminkite: garantija paprastai nedengia mechaninių pažeidimų (kritimas, smūgis, skysčio patekimas).
Kada neverta taisyti ir geriau pirkti naują
Kartais sunkiausia dalis – ne nuspręsti, kad fotoaparatas sugedęs, o nuspręsti, ar verta jį taisyti. Fotoaparatų technologija vystosi greitai, ir kartais ekonomiškai prasmingiau pirkti naują nei taisyti seną.
Bendra taisyklė: jei remonto kaina viršija 50% fotoaparato rinkos vertės – greičiausiai neverta taisyti. Pavyzdžiui, jei jūsų fotoaparatas dabar vertas apie 300 eurų naudotas, o remontas kainuotų 200 eurų – galbūt geriau pridėti dar šimtinę ir nusipirkti naują ar geresnį naudotą.
Tačiau yra išimčių. Jei turite profesionalų fotoaparatą, kuris jums puikiai tinka ir kurį gerai pažįstate – kartais verta investuoti į remontą, net jei jis kainuoja nemažai. Naujo fotoaparato išmokimas užtrunka laiko, o jei dirbi projektais – laikas yra pinigai.
Kitas aspektas – sentimentalė vertė. Jei tai fotoaparatas, kuriuo fotografavote savo vaikų gimimus, vestuves ar kitokius svarbius gyvenimo įvykius – jo vertė jums gali būti daug didesnė nei rinkos kaina.
Vilniaus servisų specialistai paprastai sąžiningi ir pasakys, ar remontas ekonomiškai prasmingas. Jei jie patys rekomenduoja pirkti naują – greičiausiai verta į tai įsiklausyti.
Dar vienas dalykas: jei jūsų fotoaparatas turi kelis gedimus vienu metu – tai paprastai blogas ženklas. Vienas gedimas – gali būti atsitiktinumas. Keli gedimai – reiškia, kad fotoaparatas bendrai susidėvėjęs ir greičiausiai greitai atsirastų naujų problemų.
Kai fotoaparatas tampa partneriu, o ne įrankiu
Fotografai dažnai kalba apie savo fotoaparatus kaip apie partnerius, ne tiesiog įrankius. Ir tai nėra tik poetinė metafora – tikrai išmoksti savo įrangos charakterį, jos stiprybes ir silpnybes. Žinai, kaip ji reaguoja skirtingose situacijose, kur yra jos ribos.
Būtent todėl taip svarbu mokėti atpažinti, kada jūsų „partneriui” reikia pagalbos. Ignoruoti ankstyvus gedimo požymius – tas pats kaip ignoruoti sveikatos problemas: gali baigtis daug blogiau ir brangiau nei jei būtum kreipęsis iš karto.
Vilniuje yra nemažai gerų fotoaparatų servisų – tiek oficialių įgaliotų centrų, tiek nepriklausomų meisterių. Pasirinkimas priklauso nuo jūsų situacijos: jei fotoaparatas garantinis – kelias tik į oficialų servisą. Jei ne – nepriklausomi meistrai dažnai dirba greičiau ir pigiau, nors kartais rizikuojate garantijos praradimu (jei ji dar galioja).
Svarbiausia – nebijokite klausti. Geri specialistai mielai paaiškina, kas nutiko jūsų fotoaparatui, kodėl tai nutiko, ir kaip to išvengti ateityje. Jei servisas nenori nieko aiškinti ir tik sako „reikia taisyti, mokėk pinigus” – ieškokite kito serviso.
Ir atminkite: geriausia remonto strategija – prevencija. Reguliarus valymas, atsargus elgesys su įranga, tinkamas laikymas – visa tai pratęsia fotoaparato gyvenimą ir sumažina gedimų tikimybę. Fotoaparatas, už kurį pasirūpinta, pasirūpins jumis – ir tarnaus daug ilgiau nei tas, kuris metamas į krepšį ir nešiojamas be jokios apsaugos.
