Drėgmė ir pelėsis – dvi dažniausiai pasitaikančios problemos, su kuriomis susiduria tiek senų, tiek naujų pastatų savininkai. Tai nėra vien estetinis trūkumas – pelėsis gali turėti rimtų pasekmių sveikatai, o drėgmės pertekliaus padariniai gali negrįžtamai pažeisti pastato konstrukciją.
Energijos efektyvumo sprendimai padeda ne tik sumažinti šildymo sąnaudas, bet ir sukuria subalansuotą mikroklimatą, kuriame mažiau drėgmės, daugiau gryno oro ir stabilesnė temperatūra. Dažniausiai drėgmės kaupimasis yra susijęs su netinkama ventiliacija, šaltomis sienomis ar netinkamai pasirinktais statybiniais sprendimais.
Kodėl pelėsis atsiranda net ir naujos statybos būstuose?
Nors dažnai manoma, kad pelėsis yra senų namų problema, realybė kiek kitokia – pelėsis gali atsirasti net ir ką tik pastatytuose arba renovuotuose būstuose. Tai lemia keletas veiksnių:
- Per didelis pastato sandarumas. Modernūs namai statomi taip, kad kuo mažiau prarastų šilumą, tačiau jei ventiliacija nepakankama, drėgmė viduje kaupiasi greičiau nei išgaruoja.
- Netinkamas šildymo režimas. Jei patalpos šildomos per retai arba palaikoma per žema temperatūra, kondensatas kaupiasi ant šaltų paviršių, sudarydamas idealias sąlygas pelėsiui atsirasti.
- Statybinės klaidos. Netinkamai įrengtas šilumos izoliacijos sluoksnis, nepakankamai izoliuoti langai ar sienų konstrukcijos defektai gali tapti drėgmės sankaupų priežastimi.
- Netinkamai suplanuota ventiliacija. Ypač dažnai ši problema pasitaiko vonios kambariuose ir virtuvėse – jei drėgnas oras neišvedamas į lauką, drėgmė kaupiasi patalpose.
Energijos efektyvumo sprendimai – kelias į stabilesnį mikroklimatą
Energijos taupymo priemonės ne tik padeda sumažinti sąskaitas už šildymą, bet ir užtikrina, kad drėgmė pastate nesikauptų ir nesudarytų sąlygų pelėsiui atsirasti. Keli svarbiausi sprendimai, kurie padeda sukurti sveiką patalpų klimatą:
- Atsakingai suplanuota ventiliacija. Natūrali ventiliacija, dažnai randama senuose pastatuose, ne visada užtikrina tinkamą oro judėjimą. Geriausias sprendimas – mechaninė ventiliacija su rekuperacija, kuri efektyviai pašalina perteklinę drėgmę.
- Tinkamai parinktas šildymo būdas. Vienas iš būdų išvengti kondensato susidarymo – palaikyti pastovią temperatūrą. Geriausiai tai padeda padaryti grindinis šildymas arba šildymo sistemos su automatizuotu valdymu.
- Kokybiška šilumos izoliacija. Apšiltintos sienos neleidžia formuotis vadinamiesiems „šaltiems taškams“, kur drėgmė gali kondensuotis ir tapti pelėsio atsiradimo vieta.
Rekuperacinės sistemos – ne tik šviežiam orui, bet ir drėgmės kontrolei
Viena iš efektyviausių priemonių, padedančių išvengti drėgmės problemų, yra rekuperacinė vėdinimo sistema. Ji ne tik užtikrina nuolatinį šviežio oro patekimą, bet ir padeda kontroliuoti drėgmės lygį namuose.
Kaip tai veikia?
- Šviežias oras nuolat cirkuliuoja. Rekuperatorius pašalina drėgną, užsistovėjusį orą ir pakeičia jį filtruotu lauko oru.
- Sumažėja šilumos nuostoliai. Skirtingai nei atidaryti langai, rekuperacinė sistema išsaugo dalį šilumos, todėl patalpos nepraranda energinio efektyvumo.
- Išvengiama kondensato susidarymo. Kai patalpų oras yra tinkamai ventiliuojamas, ant langų, sienų ar lubų neatsiranda vandens lašų, kurie gali lemti pelėsio susidarymą.
Efektyviausia rekuperacinė sistema dažniausiai būna centrinė – tokia, kuri išvedžioja ortakiais orą po visą būstą. Tačiau ir atskiri, decentralizuoti rekuperatoriai gali padėti mažinti drėgmę tam tikrose patalpose, pavyzdžiui, vonios kambaryje ar virtuvėje.
Ar energinio naudingumo sertifikatas gali parodyti būsto problemas?
Energijos naudingumo sertifikatas dažnai laikomas dokumentu, parodančiu tik šildymo efektyvumą, tačiau jis gali atskleisti ir galimus pavojus, susijusius su drėgme ar pelėsiu.
Sertifikate pateikiami rodikliai padeda identifikuoti pastato problemas:
- Pastato sandarumo trūkumai. Jei būste yra šilumos nuostoliai, dažnai tai reiškia, kad gali būti ir nepakankamai izoliuotų vietų, kuriose kaupiasi drėgmė.
- Netinkama ventiliacija. Jei sertifikate pažymėta, kad pastatas turi mažą oro kaitą, tai gali reikšti, kad drėgmė patalpose nėra tinkamai pašalinama.
- Didelės energijos sąnaudos. Aukštos šildymo sąnaudos dažnai rodo ne tik prastą izoliaciją, bet ir drėgmės problemas – jei pastate nuolat per daug drėgna, šildymo sistema turi dirbti intensyviau.
Perkant būstą verta ne tik atidžiai peržiūrėti energinio naudingumo sertifikatą, bet ir pasidomėti, kokios buvo atliktos pastato izoliacijos, vėdinimo ir šildymo sistemos investicijos. Jei sertifikate matomi energijos nuostoliai, tai gali reikšti, kad pastatas ne tik brangiai kainuos eksploatacijai, bet ir gali turėti nematomų drėgmės kaupimosi problemų.
Tad energinio efektyvumo sprendimai yra kur kas daugiau nei tik mažesnės šildymo sąnaudos – jie tiesiogiai susiję su komfortu, sveikata ir pastato ilgaamžiškumu. Nepakankama ventiliacija ir netinkamai pasirinkti šilumos izoliacijos sprendimai gali tapti rimta problema net ir moderniausiuose namuose, todėl renkantis ar atnaujinant būstą verta į tai žiūrėti kaip į ilgalaikę investiciją, užtikrinančią ne tik šilumą, bet ir sveiką gyvenimo aplinką.
Informacijos šaltinis: Sertifikatas123
