Jeigu esi bent kartą užlipęs ant kalnų dviračio su amortizatoriumi, tikriausiai pažįsti tą jausmą: atrodo, kad dviratis „valgo“ duobes, o tu važiuoji kaip per sviestą. Ir tada pagalvoji – nu va, čia tai daiktas, čia bus komfortas.
Bet realybė dažnai būna kitokia. Nes amortizatorius gali būti tavo geriausias draugas… arba tiesiog sunkus balastas, kurį tampysi kiekvieną kartą, kai važiuosi į darbą ar pasuksi į parką. O kai pirmą kartą užsikelsi dviratį į ketvirtą aukštą be lifto, suprasi, kodėl kai kurie žmonės po savaitės jį parduoda.
Šiame straipsnyje aiškiai pasakysiu: kada amortizatorius duoda realią naudą, o kada tiesiog gražiai atrodo ant nuotraukos.
Kodėl žmonės taip nori amortizatoriaus, net jei jam nėra kur dirbti
Amortizatorius daugeliui skamba kaip „geresnis dviratis“. Tai toks saugumo jausmas: jeigu bus blogas kelias, bus minkščiau. Jeigu bus miškas – amortizatorius padės. Jeigu bus šaknys – nebebus baisu.
Ir čia yra tiesos, bet tik dalis.
Nes daug kas perka kalnų dviračius su amortizatoriumi tam, kad važiuotų… asfaltu. Arba dviračių takais, kurie Vilniuje dabar tikrai nebėra tragedija. Ir tada amortizatorius tampa tiesiog papildoma detalė, kuri daro vieną dalyką: sunkina dviratį, lėtina važiavimą ir prašo priežiūros.
Kada amortizatorius tikrai padeda, o ne apsimeta
Amortizatorius savo vertę parodo tada, kai kelias iš tikro blogas. Ne „truputį nelygus“, o toks, kur rankos pavargsta per 10 minučių, o dantys pradeda kaukšėti.
Jis tikrai vertas, jei:
- važinėji miško takais, kur daug šaknų, akmenų
- mėgsti žvyrkelius, kur vibruoja viskas iki pečių
- važiuoji greičiau ir nori stabilumo posūkiuose
- turi jautresnius riešus ar pečius, pavargsti nuo smūgių
- realiai planuoji išvažiuoti „į trasas“, o ne tik iki parduotuvės
Tada kalnų dviratis su amortizatoriumi ne tik patogesnis – jis leidžia važiuot drąsiau, mažiau bijant, kad kažkur „nušoks“ ratas ar praras kontrolę.
Kada amortizatorius tampa balastu, ir tu to net nepastebi
Čia prasideda nemaloni dalis, nes daugelis žmonių būtent čia pataiko.
Jeigu tavo kasdienybė yra miestas, dviračių takai, asfaltas, trumpi atstumai – amortizatorius dažnai duos tau… mažiau. Bet pareikalaus daugiau.
Jis tampa balastu, kai:
- važiuoji daugiausia lygiais takais
- dviratį dažnai kelioji į namus, į automobilį, į sandėliuką
- nori lengvesnio, greitesnio važiavimo
- nori mažiau priežiūros ir mažiau rūpesčių
- tau svarbu, kad dviratis „važiuotų“, o ne „minkštėtų“
Svarbu suprasti vieną paprastą dalyką: pigesni amortizatoriai dažnai būna tokie, kurie realiai mažai ką sugeria, bet vis tiek sveria ir šiek tiek „sugeria“ tavo energiją minant. Tu spaudi pedalus, o dviratis dalį jėgos suvalgo, nes amortizatorius juda.
Ir tada atrodo, kad tiesiog esi pavargęs. Nors iš tikro – tu tiesiog stumi sunkesnį daiktą.
Ar verta rinktis pilną amortizaciją, ar užtenka priekinio?
Pilna amortizacija skamba labai rimtai, bet čia jau reikalas tiems, kurie važiuoja rimčiau: trasos, kalnai, šuoliai, didesni greičiai.
Jeigu tavo maršrutai yra parkas, miško takelis, žvyras – priekinio amortizatoriaus dažniausiai užtenka. Pilna amortizacija mieste dažnai tiesiog sukurs jausmą, kad važiuoji su minkštu foteliu… kuris sveria kaip šaldytuvas.
Ir dar vienas dalykas – pilna amortizacija reiškia daugiau detalių, daugiau reguliavimo, daugiau rizikos, kad kažkas klibės po sezono.
Ką daryti, kad amortizatorius nekeltų nervų
Jeigu jau renkamės amortizatorių, reikia pasirūpinti, kad jis nebūtų „dėl vaizdo“. Blogiausia, kai amortizatorius yra, bet jis arba per kietas, arba per minkštas, arba tiesiog nejaučiamas.
Prieš perkant verta paklausti savęs:
- ar amortizatorius turi blokavimą (kad galėtum jį „užrakinti“ mieste)
- ar jis reguliuojamas pagal tavo svorį
- ar tai realus amortizatorius, o ne dekoracija
- ar tu pasiruošęs jį kartais prižiūrėti
Jeigu atsakai „jo, noriu, važiuosiu mišku“ – tada verta. Jei atsakai „nu… šiaip, kad būtų patogiau iki darbo“ – gali būti, kad tau labiau tiktų lengvesnis variantas.
Amortizatorius nėra blogis. Bet jis nėra ir automatinis „geriau“. Jis yra įrankis. Jeigu turi kur jį naudoti, jis padarys važiavimą smagesnį, saugesnį, minkštesnį.
Bet jei neturi kur jo išnaudoti, jis taps tuo, ką vėliau vadinsi „kam man to reikėjo“.
Todėl prieš pirkdamas kalnų dviratį su amortizatoriumi, pagalvok apie savo realų kelią. Ne apie tą, kurį įsivaizduoji, o apie tą, kuriuo važiuosi dažniausiai. Nes dviratis turi tarnauti tau, o ne tu jam.
