Yra du pirmi susitikimai su dizaineriu. Vienas toks, kur iškart kalbama apie spalvas, stilius ir „ką jūs mėgstate“. O kitas, kur jūs išeinat su keistu jausmu: lyg nieko dar nenusprendėt, bet kažkaip tapo aiškiau, ko nenorit. Ir tas antras variantas dažniausiai baigiasi geriau.
Nes geri specialistai pradeda ne nuo grožio. Jie pradeda nuo klausimų. Ne dėl mandagumo. Dėl to, kad interjeras paskui turi laikyti jūsų kasdienybę, o ne tik nuotrauką telefone.
„Kas jums namuose kelia nervus šiandien?“
Šitas klausimas skamba net šiek tiek asmeniškai. Bet jis pataiko ten, kur reikia. Žmogus pasako ne apie stilių, o apie gyvenimą. Apie tai, kad visur guli daiktai. Kad virtuvėje trūksta vietos. Kad vonioj erzina šaltis. Kad svetainėj niekaip nesusikalba televizorius, vaikai ir darbas.
Kai dizaineris išgirsta šitą, jis nebando sukurti „gražiau“. Jis bando sukurti patogiau, ramiau, logiškiau. Ir tada net minimalistinis variantas tampa šiltas, o ne šaltas.
„Kaip atrodo jūsų diena, kai viskas vyksta įprastai?“
Čia iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip pokalbis prie kavos, bet iš tiesų tai yra interjero žemėlapis. Ką jūs darot ryte, kur numetat raktus, kada gaminat, kada grįžtat, kur norit tylos, kur norit veiksmo.
Žmonės dažnai pasako dalykus, kurių patys nepastebi. „Aš vakarais visada sėdžiu virtuvėje, nors turim svetainę.“ „Aš moku už drabužinę, bet rengiuosi vonioj.“ Tokie sakiniai labai greitai atskleidžia, kur erdvė neveikia, o kur jūs prisitaikot per prievartą.
„Ką laikot netvarka, o ką laikot gyvenimu?“
Vienam žmogui netvarka yra puodelis ant stalo. Kitam netvarka prasideda tada, kai nebegali praeit. Jei dizaineris šito nepasitikslina, jis gali suprojektuoti namus, kuriuose jūs jausitės svetimi. Tvarkingi, gražūs, bet svetimi.
Šitas klausimas gelbsti ir poras. Nes vienas nori „viską paslėpti“, kitas nori, kad daiktai būtų po ranka. Ir čia nereikia teisti. Reikia susitarti.
„Kas bus svarbiau: greitis, kaina ar jausmas?“
Kartais žmonės nori visko. Greitai, pigiai ir labai gražiai. Gera žinia ta, kad galima daug ką suderinti. Bloga žinia ta, kad kažkur vis tiek reikės rinktis.
Kai dizaineris užduoda šitą klausimą, jis iškart padeda atsistoti ant žemės. Ir tada jūs nebesivaikot idėjų, kurios vėliau skaudžiai kainuoja nervais. Jūs susitariate dėl prioritetų. O prioritetai yra ramybė.
„Kur jūs leidžiate pinigus be gailesčio, o kur norite susilaikyti?“
Čia jau prasideda tikras pasitikėjimas. Nes biudžetas dažnai būna nejauki tema. Bet jeigu apie jį nekalbama tiesiai, interjeras pradeda gyventi fantazijoj.
Vienas klientas man sakė: „Aš galiu sutaupyti ant plytelių, bet ant lovos niekada.“ Kitas sako: „Man svarbiausia virtuvė, nes ten gyvenu.“ Tokie atsakymai yra aukso vertės, nes jie nubrėžia kryptį. Ir tada pasirinkimai tampa paprastesni, nebereikia spėlioti.
„Kas pas jus namuose turi savo vietą, bet jos neturi?“
Skamba kaip mįslė, bet tai labai praktiška. Kur dėti siurblį, kur dėti lagaminus, kur dėti sporto daiktus, kur dėti vaikų kuprines, kur dėti sezono drabužius. Daiktai vis tiek bus. Klausimas, ar jie bus ant akių, ar tvarkingai paslėpti.
Kai tai išsprendžiama protingai, namai atrodo tvarkingi net tada, kai gyvenimas vyksta pilnu tempu.
„Kas jus priverčia sakyti: čia jaučiuosi gerai?“
Čia pagaliau atsiranda emocija. Bet ji ne apie „stilių“. Ji apie jausmą. Vienam reikia šviesos. Kitam reikia šilumos. Trečiam reikia tylos. Ketvirtam reikia spalvos, nes kitaip liūdna.
Geras dizaineris iš šito pasiima kryptį ir jos nepameta per visą projektą. Ir tada sprendimai atrodo nuoseklūs. Jūs nebesiblaškot.
„Kaip jūs sprendžiate, kai apsigalvojat?“
Labai žmogiškas klausimas, nes visi apsigalvoja. Jūs pamatysit kitą nuotrauką, kažkas pasakys komentarą, pasikeis biudžetas, pasikeis nuotaika. Čia nieko gėdingo.
Svarbu, ar specialistas turi ramų būdą su tuo tvarkytis. Kai jis turi, projektas nesubyra. Kai neturi, prasideda pyktis, kaltinimai, įtampa.
Kodėl tai svarbu paprastai, be didelių kalbų
Nes klausimai parodo, kad žmogus dirba su jumis, o ne su savo galvoje susikurtu paveikslu. Ir kai matot, kad specialistas klausia tiksliai, logiškai, iš gyvenimo, atsiranda pasitikėjimas.
Šitoje vietoje ir atsiranda skirtumas tarp „man patinka jo darbai“ ir „aš galiu su juo eiti per visą procesą“. Gera nuotrauka portfelyje yra smagu. Bet geras pokalbis ir geri klausimai yra tai, kas išgelbsti, kai atsiranda realybė.
Nes kai interjero dizaineris klausia teisingai, jis iš anksto pamato vietas, kur jūs vėliau būtumėt sustoję. Ir tada jūs sutaupote ne tik pinigų. Dažniausiai sutaupote nervų, o čia jau rimtas dalykas.
