Dar prieš penkerius metus lietuviškas kiemas reiškė veją, keletą obelų ir lauko grindinio takelį iki tvoros. Šiandien situacija pasikeitė neatpažįstamai. Kraštovaizdžio dizaineriai pastebi, kad šiemet užsakymų skaičius viršijo visus ankstesnius rekordus — ir kaltas ne vien „Pinterest” efektas.
Terasa tapo antruoju kambariu
Didžiausias pokytis — lauko erdvė nebėra vieta, kur pailsima po darbų sode. Ji tapo pilnaverte gyvenamąja zona su apšvietimu, baldais, kartais net lauko virtuve. Architektai tai vadina „trečiąja erdve” — nei vidus, nei laukas, o kažkas tarpinio, kur šeima praleidžia didžiąją dalį vasaros vakarų.
Vidutinė terasos įrengimo kaina Lietuvoje šią vasarą siekia nuo dviejų iki septynių tūkstančių eurų — priklauso nuo medžiagų ir ambicijų lygio. Kompozitinė terasa kainuoja dvigubai brangiau nei mediena, tačiau tarnauja tris kartus ilgiau be priežiūros. Vis daugiau žmonių renkasi būtent ją, nes nori pamiršti kasmetinį dažymą ir impregnavimą.
Ką rodo skaičiai
Statybinių medžiagų prekybos tinklai fiksuoja, kad terasų dangų pardavimai per pastaruosius trejus metus išaugo beveik šešiasdešimt procentų. Lauko baldų segmentas auga dar sparčiau — ypač aukštesnės kategorijos gaminiai, kuriuos anksčiau pirkdavo tik viešbučiai ar restoranai. Prie to prisidėjo ir nuotolinis darbas — žmonės, kurie vasarą dirba iš namų, nori turėti patogią darbo vietą ir lauke. Ergonomiškas lauko stalas su stogeliu ar pergola virš jo — nebeprabanga, o praktinis sprendimas.
Žmonės nebijo investuoti į kokybę, nes supranta, kad gerai įrengta lauko erdvė didina viso nekilnojamojo turto vertę maždaug dešimt–penkiolika procentų.
Finansavimo sprendimai taip pat prisitaikė prie šių pokyčių. Pavyzdžiui, vartojimo kreditas be įsipareigojimų leidžia planuoti tokius projektus etapais, neskubant viską sutalpinti į vieno mėnesio biudžetą. Tai ypač aktualu, kai projektas apima ir terasą, ir apželdinimą, ir apšvietimą.
Trys klaidos, kurios kainuoja daugiausiai
Pirma — pradėti nuo baldų, o ne nuo pagrindo. Perkant brangius lauko baldus ant nelygaus grunto, jie deformuojasi per vieną sezoną. Patyrę meistrai visada rekomenduoja investuoti į paruošiamąjį etapą — sutankintą žvyro pagrindą, tinkamą nuolydį nuo namo sienos ir vandens nutekėjimo sistemą.
Antra — ignoruoti drenažą. Lietuviškas klimatas reiškia mažiausiai šimtą lietingų dienų per metus, ir be tinkamo nuolydžio terasa virsta baseinu jau pirmą rudenį. Trečia — rinktis pigias LED juostas vietoj profesionalaus apšvietimo. Skirtumas kainoje siekia vos trisdešimt–penkiasdešimt eurų, bet vizualinis efektas ir tarnavimo laikas — milžiniškas. Teisingai sumontuotas apšvietimas paverčia paprastą terasą vieta, kur norisi būti ir po saulėlydžio.
Kada verta pradėti
Optimalus laikas terasos projektui — birželio pabaiga arba liepos pradžia. Medžiagos jau pristatytos, meistrai dar turi langų tarp didesnių projektų, o iki rugpjūčio savaitgalių suspėjama viską užbaigti. Kas planuoja didesnį biudžetą ir nori pasiskirstyti išlaidas, dažniausiai domisi, kaip greitai gauti vartojimo paskolą — procesas paprastai užtrunka vieną darbo dieną, tad netrukdo projekto tempui.
Lauko erdvė šią vasarą nebėra prabanga. Ji tapo natūraliu namo pratęsimu — vieta, kur valgoma, dirbama nuotoliniu būdu ir ilsimasi su šeima. Lietuviai pagaliau suprato tai, ką skandinavai žinojo seniai — geras kiemas nėra išlaida, o investicija į kasdienę gyvenimo kokybę. Ir sprendžiant iš tendencijų, ši kryptis tik stiprės ateinančiais sezonais.
