Kai pernai kovą pasirašėme nuomos sutartį Liepų Parke, kolegos juokavo: „Išsikraustote į laukus.” Adresą žinojo tik vietiniai klaipėdiečiai. Google Maps rodė statybvietę. Aplinkiniai žiūrėjo skeptiškai.
Šiandien, praėjus metams, tie patys kolegos klausia: „Ar pas jus dar yra laisvų patalpų? Gal parekomenduotum?”
Štai kas įvyko per tuos dvylika mėnesių.
Kodėl išvis ieškojome
Kontekstas svarbus. Mūsų įmonė – vidutinio dydžio, trisdešimt žmonių, mišri veikla: dalis dirba biure, dalis – „lauke” pas klientus, dalis – nuotoliu. Turėjome patalpas senamiestyje – gražu, prestižas, bet…
Parkavimas – košmaras. Kiekvieną rytą loterija: ar rasiu vietą? Klientai, kurie atvažiuoja – irgi sukasi ratais. Vienas netgi pasakė: „Pas jus smagu, bet daugiau nebevažiuosiu – per daug nervų.”
Patalpos – senos. Langai švilpė, šildymas dirbo kaip norėjo, kondicionierių nebuvo vietos pakabinti. Vasarą trečias aukštas virsdavo pirčia.
Plėtros galimybių – nulis. Kai priėmėme dar penkis žmones – tiesiog nebetilpome. Arba kraustytis, arba atsisakyti augimo.
Tada pradėjome ieškoti.
Pirmasis įspūdis
Sąžiningai – komercinių patalpų nuoma Klaipėdoje tuo metu mums asocijavosi su dviem variantais: arba senas sovietinis pastatas pramoniniame rajone, arba nauja statyba su „premium” kaina, kuri mūsų biudžetui netiko.
Liepų Parkas buvo kažkas trečio.
Atvažiavome į statybvietę – taip, dar nebaigta, bet jau matėsi kontūrai. Vadybininkas vedžiojo su šalmu, rodė brėžinius, pasakojo viziją. Skepticizmas liko, bet kažkas užkabino.
Labiausiai – požiūris. Ne „štai patalpos, imkit arba ne”, o „papasakokit apie savo veiklą, pagalvosim, kas jums tiktų”. Pirmą kartą per visą paiešką kažkas klausė, ką mes darome, o ne tik kiek kvadratų norime.
Persikėlimo realybė
Pasirašėme sutartį dar statybų metu. Rizikinga? Šiek tiek. Bet kaina buvo geresnė, ir galėjome įtakoti kai kurias apdailos detales.
Persikėlimo data atitiko planą – tai jau buvo staigmena, nes statybos Lietuvoje… na, žinote. Raktus gavome, kai sakė, kad gausime.
Pirmos savaitės buvo adaptacija. Nauji maršrutai darbuotojams, nauji pietų variantai (iš pradžių – atnešti maistą, dabar jau yra kur nueiti), nauja rutina.
Bet adaptacija buvo trumpa. Po mėnesio visi priprato. Po trijų – niekas nebenorėjo atgal.
Kas pasikeitė praktiškai
Parkavimas. Skamba banaliai, bet tai pakeitė kasdienybę. Atvažiuoji – pastatai. Nėra streso, nėra vėlavimų, nėra „šiandien nerasiu vietos”. Klientai atvažiuoja – irgi randa. Smulkmena, kuri nebe smulkmena, kai jos nebeturi.
Temperatūra. Žiemą buvo dvidešimt du laipsniai. Vasarą – dvidešimt du laipsniai. Be jokių pastangų iš mūsų pusės. Tiesiog veikia. Po senamiesčio patirties – beveik nepakartojama.
Sąskaitos. Bijojome, kad naujas pastatas = brangesnės sąskaitos. Pasirodė – atvirkščiai. A++ energetinė klasė reiškia, kad šildymas kainuoja mažiau nei senajame pastate. Realus skirtumas – apie trečdalį.
Erdvė. Turime rezervą. Jei ateityje priimtume dar dešimt žmonių – yra kur. Jei reiktų konferencijų salės – galima tartis dėl bendro naudojimo erdvių. Nebesijautiame įsprausti.
Kaimynystė, kurios nesitikėjome
Kai kraustėmės – buvome vieni iš pirmųjų. Dabar pastate – kelios įmonės, ir tai sukuria kažką, ko neplanavome.
Pietų metu sutinkame kaimynus. Iš pradžių – tiesiog „laba diena”. Paskui – pokalbiai. Paskui – „o gal jūs galėtumėte mums padėti su…” Verslo ryšiai, kurie atsirado natūraliai, be networking renginių ir vizitinių kortelių dalijimo.
Viena kaimyninė įmonė tapo mūsų klientu. Kita – partneriu bendrame projekte. Trečia – tiesiog draugais, su kuriais kartais einame kartu pietauti.
To neįmanoma suplanuoti. Bet tinkama aplinka tai palengvina.
ESO ir Inchcape efektas
Kai sužinojome, kad C pastatą išsinuomojo ESO, o D – Inchcape, tai buvo signalas. Ne todėl, kad mums svarbu būti šalia didelių kompanijų – o todėl, kad didelės kompanijos turi resursų išanalizuoti prieš renkantis.
Jei ESO, su savo inžinieriais ir analitikais, nusprendė, kad ši vieta ir šis pastatas atitinka jų standartus – tai kažką reiškia. Jei Inchcape, tarptautinė kompanija su patirtimi visame pasaulyje, pasirinko čia – jie žino, ką daro.
Mums, vidutinei įmonei be didelio NT analitikos skyriaus, tai buvo papildomas patvirtinimas: pasirinkome gerai.
Ko nesakė pardavėjai
Keli dalykai, kuriuos supratome tik gyvendami:
Atstumas iki centro – ne problema. Bijojome, kad klientai nenorės važiuoti „taip toli”. Praktikoje – niekas nesiskundė. Nes čia lengva atvažiuoti ir lengva pastatyti mašiną. Centro „prestižas” neatsverė jo nepatogumų.
Statybos aplink – laikinos. Taip, kai kraustėmės, šalia dar vyko darbai. Triukšmo buvo. Bet statybos baigiasi – o pastatas lieka. Dabar jau ramu.
Bendruomenė formuojasi. Iš pradžių atrodė, kad esame tiesiog nuomininkai pastate. Dabar – kad esame dalis kažko didesnio. Valdytojai organizuoja susitikimus, klausia nuomonės, reaguoja į grįžtamąjį ryšį. Tai ne tik pastatas – tai sistema.
Metų pamokos
Jei galėčiau grįžti atgal ir pasakyti sau kai ką prieš kraustymąsi:
Nebijok naujos statybos. Taip, rizika didesnė nei įsikuriant jau veikiančiame pastate. Bet ir galimybės didesnės – geresnė kaina, galimybė adaptuoti, nauja infrastruktūra.
Žiūrėk į valdytoją, ne tik į sieną. Pastatas – fizinis objektas. Bet kas jį valdo – tai santykis. Baltic Sea Properties turi patirtį, ir tai jaučiasi kasdienybėje.
Galvok apie rytoj. Patalpos, kurios tinka šiandien – gali netikti po trejų metų. Geriau turėti atsargą, nei vėl ieškoti.
Aplinka formuoja kultūrą. Kai biuras šviesus, erdvus, šiltas – žmonės kitaip jaučiasi. Tai ne ezoterika – tai praktika. Mūsų darbuotojų pasitenkinimas pakilo. Sunku pasakyti, kiek dėl patalpų, bet tikrai ne nulis.
Skaičiai po metų
Konkrečiai:
Eksploatacinės sąnaudos: -28% lyginant su ankstesnėmis patalpomis (panašus plotas).
Parkavimo incidentai (vėlavimai, klientų skundai): -100%. Tiesiog jų nebėra.
Nauji darbuotojai, kurie įvardijo biurą kaip faktorių renkantis: 3 iš 7.
Verslo kontaktai iš kaimynystės: 2 klientai, 1 partneris.
Kam rekomenduočiau
Ne visiems. Bet tikrai:
Augančioms įmonėms – kurioms svarbu turėti kur plėstis.
Komandoms, kurios vertina komfortą – šviesa, temperatūra, erdvė.
Verslams su klientų srautais – kuriems parkavimas ir pasiekiamumas kritiškai svarbūs.
Tiems, kurie pavargo nuo senų pastatų problemų – šildymo, vėdinimo, elektros ribojimų.
Mes tą sprendimą priėmėme prieš metus. Šiandien galiu pasakyti: tai buvo geras sprendimas.
Ir ne, niekas man nemoka už šį straipsnį. Tiesiog pasidalinau patirtimi, kuri gal kam nors bus naudinga.
