Lietuvos IT sektoriaus saugumo ateitis: tarp grėsmių ir galimybių

Šiandienos realijose, kai technologijos tampa vis labiau integruotos į mūsų kasdienybę, IT saugumo klausimas tampa vis aktualesnis. Lietuva, sparčiai žengianti skaitmenizacijos keliu, nėra išimtis. Augant IT sektoriui, auga ir kibernetinių grėsmių spektras. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos IT sektoriaus saugumo ateities perspektyvas, pateikdami statistiką, aptardami kylančias grėsmes, galimus sprendimus ir ateities tendencijas.

Kylančios grėsmės su statistika:

  • Kibernetinės atakos: 2023 m. Lietuvoje užregistruota 15% daugiau kibernetinių atakų nei 2022 m. Ypač pažeidžiamos tampa įmonės, naudojančios pasenusią programinę įrangą arba netaikančios tinkamų saugumo priemonių.
  • Duomenų nutekėjimai: 2023 m. Lietuvoje įvyko 10% daugiau duomenų nutekėjimų nei 2022 m. Dideli duomenų kiekiai, saugomi elektroninėje erdvėje, tampa patraukliu taikiniu nusikaltėliams. Duomenų nutekėjimas gali sukelti didelę žalą įmonei, pažeisti klientų privatumą ir pakenkti reputacijai.
  • Vidinės grėsmės: 2023 m. 30% kibernetinių atakų Lietuvoje buvo sukeltos vidinių darbuotojų. Net ir geriausiai apsaugotoje sistemoje gali atsirasti žmogiškasis faktorius, kuris gali lemti duomenų praradimą ar netgi kibernetinę ataką.

IT specialistas ir teisininkas Saulius Narbutas teigia, kad „kibernetinės grėsmės tampa vis sudėtingesnės ir rafinuotos, todėl būtina nuolat tobulinti saugumo priemones ir kelti darbuotojų informuotumą”.

Galimi sprendimai:

  • Kibernetinio saugumo švietimas: 2023 m. tik 40% Lietuvos įmonių darbuotojų dalyvavo kibernetinio saugumo mokymuose. Būtina didinti visuomenės, ypač verslo įmonių darbuotojų, informuotumą apie kibernetines grėsmes ir mokyti juos tinkamai elgtis elektroninėje erdvėje.
  • Investicijos į prevencines priemones: 2023 m. tik 60% Lietuvos įmonių skyrė pakankamai lėšų kibernetinio saugumo prevencinėms priemonėms. Įmonės turėtų reguliariai atnaujinti programinę įrangą, diegti tinkamas saugumo sistemas ir reguliariai atlikti saugumo auditus.
  • Teisinis reguliavimas: 2024 m. planuojama priimti naują Kibernetinio saugumo įstatymą, kuris leis efektyviau kovoti su kibernetinėmis grėsmėmis.

Svarbų vaidmenį atlieka ir tarptautinis bendradarbiavimas keičiant informacija apie kibernetines grėsmes ir koordinuojant pastangas joms užkardyti.

Ateities IT saugumo tendencijos

Ateityje tikimasi, kad kibernetinės grėsmės taps dar sudėtingesnės. Todėl IT saugumo srityje turės atsirasti naujų technologijų ir sprendimų.

Viena iš perspektyviausių krypčių yra dirbtinio intelekto (DI) panaudojimas kibernetinėms grėsmėms aptikti ir neutralizuoti. DI sistemos, gebančios analizuoti didelius duomenų kiekius realiu laiku, gali greitai atpažinti įtartiną veiklą ir užkardyti kibernetines atakas.

Kita svarbi tendencija – kibernetinio saugumo automatizavimas. Automatizuotos sistemos gali atlikti daugelį rutininių užduočių, susijusių su kibernetiniu saugumu, tokiu būdu palengvinant IT specialistų darbą ir didinant efektyvumą. Pavyzdžiui, automatizuotos sistemos gali nuolat stebėti tinklo srautą ir aptikti anomalias veiklas, kurios gali signalizuoti apie kibernetinę ataką.

Lietuvos IT sektoriaus saugumo ateitis yra sudėtinga ir kupina iššūkių. Tačiau, imantis tinkamų priemonių ir investuojant į inovacijas bei specialistų rengimą, galima užtikrinti saugią ir patikimą skaitmeninę erdvę. IT specialistas ir teisininkas Sauliaus Narbutas  pabrėžia kompleksinio požiūrio į kibernetinį saugumą svarbą, apimantį švietimą, prevenciją, teisės aktų tobulinimą, inovatyvių technologijų diegimą ir tarptautinį bendradarbiavimą. Tik bendradarbiaudami valstybinės institucijos, verslas ir visuomenė gali veiksmingai kovoti su kylančiomis grėsmėmis ir užtikrinti saugią Lietuvos IT sektoriaus ateitį.

Papildomos informacijos apie ITT teisinį reguliavimą skaitykite čia: INTERNETINĖS TECHNOLOGIJOS IR TEISĖ