Žemėlapyje trumpiausias maršrutas dažnai atrodo akivaizdžiai geriausias. Mažiau kilometrų turėtų reikšti mažesnes degalų sąnaudas, trumpesnę kelionę ir didesnį reiso pelningumą. Vis dėlto logistikoje tiesi linija tarp pakrovimo ir pristatymo vietų retai parodo visą situaciją. Kelių mokesčiai, eismo ribojimai, pristatymo laiko langai, transporto priemonės parametrai ir vairuotojo darbo režimas gali paversti trumpiausią kelią brangiausiu pasirinkimu.
Tikrasis maršrutų optimizavimo tikslas – ne bet kokia kaina sumažinti atstumą, o rasti ekonomiškai ir praktiškai naudingiausią reiso variantą. Tam reikia vertinti ne vien kilometrus, bet ir tai, kiek kainuos visas užsakymo įvykdymas.
Trumpesnis kelias ne visada įveikiamas greičiau
Du maršrutai gali skirtis vos keliasdešimčia kilometrų, tačiau jų įveikimo trukmė – keliomis valandomis. Trumpesnis kelias gali driektis per miestus, turėti daugiau sankryžų, žiedinių sankryžų, greičio ribojimų ir ruožų, kuriuose sunkiasvorio transporto eismas ribojamas.
Ilgesnis greitkelio maršrutas gali būti naudingesnis, jeigu juo transporto priemonė juda tolygiau ir išvengia intensyvaus miesto eismo. Pastovus greitis taip pat padeda tiksliau prognozuoti atvykimą. Logistikos įmonei svarbu ne tik tai, kada automobilis teoriškai turėtų pasiekti paskirties vietą, bet ir kiek patikimas yra šis skaičiavimas.
Netiksliai įvertinta kelionės trukmė gali sutrikdyti visą dienos planą. Pavėlavęs į pirmą iškrovimo vietą vairuotojas gali nespėti į antrąją, o tai reiškia papildomą laukimą, naują pristatymo derinimą ar net nakvynę.
Reikia skaičiuoti visą reiso savikainą
Vertinant maršrutą, degalai yra tik viena išlaidų dalis. Bendrą savikainą taip pat sudaro kelių ir tunelių mokesčiai, vairuotojo darbo valandos, transporto priemonės nusidėvėjimas, stovėjimas, laukimas, keltai ir kitos su reisu susijusios išlaidos.
Nemokamas kelias nebūtinai yra pigesnis. Jeigu juo važiuojant sugaištama keliomis valandomis ilgiau, sutaupyta rinkliavos suma gali būti mažesnė už papildomas darbo ir degalų sąnaudas. Kita vertus, brangesnis mokamas kelias taip pat nėra automatiškai geriausias, ypač jeigu pristatymo laikas lankstus ir galima pasirinkti ekonomiškesnį variantą.
Todėl kiekvienas maršrutas turėtų būti vertinamas kaip išlaidų ir gaunamos naudos derinys. Naudingiausias kelias yra tas, kuris leidžia įvykdyti užsakymą laiku, laikytis visų apribojimų ir išsaugoti planuotą pelningumą.
Vienas reisas gali apimti kelis užsakymus
Maršrutų optimizavimas tampa sudėtingesnis, kai transporto priemonė turi aplankyti kelias pakrovimo ar pristatymo vietas. Tuomet nepakanka sudėti atskirų atstumų. Reikia nuspręsti, kokia tvarka lankyti objektus, ar kroviniai tarpusavyje suderinami ir kaip juos išdėstyti transporto priemonėje.
Netinkamai pasirinkta sustojimų seka gali priversti vairuotoją grįžti tuo pačiu keliu arba iškraunant vieną užsakymą perkelti kitą krovinį. Reikia atsižvelgti ir į klientų darbo laiką. Geografiškai artimiausias pristatymo taškas gali būti uždarytas, o vėliau atvykus gali tekti laukti iki kitos dienos.
Naudingas maršrutas turi apimti ne tik kelionę, bet ir visą užsakymų vykdymo logiką – nuo krovinio paruošimo iki paskutinio pristatymo patvirtinimo.
Vairuotojo darbo laikas keičia galimus pasirinkimus
Teoriškai įveikiamas maršrutas ne visada telpa į vairuotojo darbo ir poilsio režimą. Jeigu iki pristatymo vietos lieka nedidelis atstumas, bet baigiasi leistinas vairavimo laikas, reikia planuoti poilsį. Tai gali pakeisti atvykimo datą ir bendrą reiso kainą.
Dėl šios priežasties planavimo metu būtina įvertinti vairuotojo turimą laiką, galimas poilsio vietas ir kitą jam numatytą užduotį. Priešingu atveju sudarytas planas gali atrodyti efektyvus tik skaičiuoklėje.
Tokios sistemos kaip Terra Logistics leidžia reisą susieti su užsakymais, kroviniais, transporto priemone ir vairuotoju, stebėti pristatymo terminus bei faktinę vykdymo eigą vienoje aplinkoje. Centralizuoti duomenys padeda anksčiau pastebėti planavimo konfliktus ir operatyviau reaguoti į pasikeitimus.
Tušti kilometrai gali panaikinti visą pelną
Vertinant užsakymą svarbu apskaičiuoti ne tik atstumą su kroviniu. Transporto priemonė turi pasiekti pakrovimo vietą, o po iškrovimo – gauti kitą užduotį arba grįžti į bazę. Ilgas važiavimas be krovinio reiškia degalų, vairuotojo laiko ir transporto nusidėvėjimo išlaidas, už kurias įmonė negauna tiesioginių pajamų.
Dėl to atskirai pelningas užsakymas bendrame transporto plane gali pasirodyti nuostolingas. Kartais verta pasirinkti šiek tiek ilgesnį pirmojo reiso kelią, jeigu jis leidžia patogiau paimti kitą krovinį ir sumažinti bendrą tuščią ridą.
Naudingiausias maršrutas turėtų būti vertinamas ne kaip izoliuota kelionė, o kaip visos transporto priemonės darbo dienos ar savaitės dalis.
Planas turi keistis kartu su situacija
Net tiksliai suplanuotą maršrutą gali pakeisti spūstis, gedimas, vėluojantis pakrovimas, uždarytas kelias ar kliento prašymas pristatyti kitu laiku. Todėl optimizavimas neturėtų baigtis išsiuntus užduotį vairuotojui.
Svarbu matyti faktinę reiso eigą ir laiku perskaičiuoti tolesnius veiksmus. Jeigu aišku, kad pristatymas vėluos, galima informuoti klientą, sukeisti sustojimų tvarką arba perskirstyti kitus užsakymus. Kuo anksčiau pastebimas nukrypimas, tuo daugiau lieka galimybių sumažinti jo poveikį.
Po reiso naudinga palyginti planuotą ir faktinį atstumą, trukmę, sustojimus bei sąnaudas. Tokia analizė parodo, ar pasirinktas kelias iš tiesų buvo naudingas. Maršrutų optimizavimas nėra vienkartinis trumpiausio kelio radimas – tai nuolatinis sprendimų vertinimas, padedantis geriau išnaudoti transportą, vairuotojų laiką ir kiekvieno užsakymo pelningumą.