Šiuolaikiniame skaitmenizuotame verslo pasaulyje, kur kiekvieną dieną vyksta milijonai duomenų mainų, organizacijos investuoja milžiniškas sumas į pažangiausias technologijas, siekdamos apsaugoti savo skaitmeninį turtą. Tačiau statistika rodo nerimą keliantį faktą – net 85% saugumo pažeidimų įvyksta dėl žmogiškosios klaidos.
Nuovargio kaina
Darbuotojų nuovargis tapo vienu didžiausių iššūkių organizacijoms, siekiančioms užtikrinti tinkamą kibernetinis saugumas lygį. Ilgos darbo valandos, nuolatinis informacijos perteklius ir spaudimas dirbti greičiau sukuria pavojingą aplinką, kurioje net ir paprasti neatidumo momentai gali virsti rimtomis saugumo spragomis.
Tyrimai rodo, kad po 8 valandų intensyvaus darbo žmogaus gebėjimas atpažinti įtartinus el. laiškus sumažėja 47%. Pervargęs protas dažniau ignoruoja įspėjamuosius ženklus, nepamato neįprastų veiksmų tinkle ir padaro elementarias klaidas, pavyzdžiui:
- Naudoja silpnus, lengvai atspėjamus slaptažodžius
- Atsidaro įtartinas nuorodas neįvertinus jų kilmės
- Dalinasi jautria informacija neapsaugotais kanalais
- Ignoruoja programinės įrangos atnaujinimus
- Naudoja asmeninę įrangą darbo tikslams be tinkamos apsaugos
Daugiaveikos iliuzija
Šiuolaikinėje darbo kultūroje daugiaveika (multitasking) dažnai laikoma vertybe. Tačiau neuromoksliniai tyrimai atskleidžia, kad žmogaus smegenys iš tiesų negali efektyviai atlikti kelių sudėtingų užduočių vienu metu. Vietoj to, jos greitai perjungia dėmesį tarp skirtingų veiklų, kaskart sugaišdamos brangias sekundes ir prarasdamos koncentraciją.
Darbuotojas, vienu metu bandantis atsakyti į el. laiškus, dalyvauti virtualiame susitikime ir apdoroti jautrią informaciją, 40% dažniau padaro saugumo klaidų. Tokioje aplinkoje net ir paprasčiausias neatidumas gali tapti rimtų pasekmių priežastimi.
Stresas – tylus grėsmės multiplikatorius
Chroniškas stresas darbo vietoje ne tik mažina produktyvumą, bet ir reikšmingai didina saugumo rizikos veiksnius. Kai darbuotojai patiria nuolatinį spaudimą, jų gebėjimas priimti racionalius sprendimus sumažėja, o tai tiesiogiai veikia saugumo protokolų laikymąsi.
Streso apimti darbuotojai 62% dažniau ignoruoja įspėjimus apie galimas grėsmes, ieško trumpesnių kelių atlikti užduotims, aplenkiant saugumo procedūras, ir mažiau linkę pranešti apie įtartinus incidentus.
Nuotolinio darbo iššūkiai
Pandemija paspartino nuotolinio darbo modelio įsigalėjimą, tačiau kartu sukūrė naujus iššūkius organizacijų saugumui. Namų aplinkoje dirbantys darbuotojai dažnai susiduria su papildomomis išsiblaškymą keliančiomis aplinkybėmis, mažesne priežiūra ir silpnesne infrastruktūra.
Namie dirbantys specialistai 27% dažniau naudoja neapsaugotas Wi-Fi jungtis, dalinasi darbo įrenginiais su šeimos nariais ir laiko jautrius dokumentus neapsaugotose vietose.
Prevencijos strategijos
Pažangios organizacijos suvokia, kad duomenų apsauga prasideda nuo darbuotojų gerovės užtikrinimo. Investicijos į darbuotojų psichologinę sveikatą duoda tiesioginę naudą ir saugumo srityje.
Efektyvios strategijos apima:
- Reguliarios pertraukos ir poilsio režimai, mažinantys nuovargį
- Darbo krūvio optimizavimas, leidžiantis darbuotojams išlaikyti budrumą
- Automatizuotos saugumo sistemos, mažinančios žmogiškojo faktoriaus įtaką
- Nuolatiniai, trumpi ir interaktyvūs mokymai, stiprinantys saugumo įgūdžius
- Kultūros, kurioje saugumas vertinamas labiau nei greitis, kūrimas
Technologiniai sprendimai
Moderniausios technologijos gali žymiai sumažinti riziką, susijusią su žmogiškuoju faktoriumi. Pažangios organizacijos diegia sistemas, kurios:
- Automatiškai aptinka neįprastą veiklą ir blokuoja galimas grėsmes
- Naudoja daugiapakopį autentifikavimą, sumažinantį slaptažodžių vagysčių riziką
- Šifruoja duomenis tiek perduodant, tiek saugant
- Reguliariai kuria atsargines kopijas ir testuoja atkūrimo procedūras
- Taiko dirbtinio intelekto algoritmus grėsmių aptikimui realiu laiku
Išvados
Stipriausios technologinės apsaugos priemonės negali kompensuoti pervargusių, streso kamuojamų darbuotojų padarytų klaidų. Organizacijos, siekiančios užtikrinti aukščiausio lygio saugumą, turi suvokti, kad jų didžiausias turtas – ir potencialiai didžiausia rizika – yra žmonės.
Investicijos į darbuotojų gerovę, protingą darbo organizavimą ir psichologinį saugumą yra ne tik socialiai atsakingos, bet ir finansiškai pagrįstos, nes žymiai sumažina išlaidas, susijusias su galimais saugumo pažeidimais, duomenų praradimu ir reputacijos žala.
Ateities organizacijos sėkmę lems gebėjimas suderinti žmogiškąjį ir technologinį faktorius, sukuriant aplinką, kurioje darbuotojai tampa ne silpniausia, o stipriausia saugumo grandimi.
