Žiniasklaida kasdien sulaukia šimtų įvairių pranešimų – nuo įmonių naujienų iki politinių pareiškimų. Tačiau tik nedidelė dalis jų iš tikrųjų patenka į straipsnius ar televizijos reportažus. Kodėl? Nes daugelis organizacijų rašo informacinius tekstus taip, lyg jie būtų skirti vidinei komunikacijai, o ne žurnalistams ir jų skaitytojams. Kad pranešimas spaudai būtų sėkmingas, jis turi ne tik informuoti, bet ir sudominti.
Kas išskiria gerą pranešimą?
Sėkmingas pranešimas yra aiškus, struktūruotas ir lengvai suprantamas. Žurnalistai dažnai turi labai mažai laiko peržiūrėti šimtus gautų laiškų, todėl jei teksto pirmieji sakiniai nesudomina, jis gali būti ištrintas vos per kelias sekundes. Pagrindinės gero pranešimo savybės – glaustumas, aktualumas ir naujienos svarba. Geras pranešimas turi atsakyti į esminius klausimus: kas, kur, kada, kodėl ir kaip.
Eksperto komentaras:
„Dažnai įmonės siunčia pranešimus, kuriuose nėra aiškios naujienos – jie labiau primena reklaminį tekstą. Žurnalistai tokio turinio vengia, nes jiems svarbu objektyvumas. Jei norite, kad jūsų pranešimas pasiektų auditoriją, turite suteikti tikrai vertingą informaciją.” – komunikacijos specialistė Laura Kazlauskienė.
Kaip pasirinkti tinkamą temą?
Ne kiekviena įmonės naujiena yra verta žiniasklaidos dėmesio. Vien tai, kad atidarėte naują filialą ar pakeitėte logotipą, dar nėra pakankamai įdomu plačiajai auditorijai. Geriausi pranešimai yra tie, kurie turi didesnę reikšmę visuomenei – pavyzdžiui, pristatote inovatyvią paslaugą, reaguojate į aktualią situaciją arba pateikiate unikalią įžvalgą savo srityje.
Pavyzdžiui, jei verslas sukuria produktą, kuris gali sumažinti elektros sąnaudas namuose, tai yra aktualu daugeliui žmonių, todėl tokia naujiena gali sudominti ir žiniasklaidą. Tačiau jei įmonė tiesiog praneša apie dar vieną įprastą paslaugą be aiškaus išskirtinumo, tai bus mažiau įdomu.
Struktūra, kuri padidina sėkmės tikimybę
Kad žurnalistai iš tiesų atkreiptų dėmesį į pranešimą, svarbu laikytis aiškios struktūros:
- Antraštė. Ji turi būti aiški, informatyvi ir intriguojanti. Geriausios antraštės skamba kaip jau paruoštas straipsnio pavadinimas.
- Pirmoji pastraipa. Ji turi atsakyti į pagrindinius klausimus – kas įvyko, kodėl tai svarbu, ką skaitytojai turi žinoti.
- Pagrindinė dalis. Čia galima pateikti papildomą kontekstą, statistinius duomenis, ekspertų nuomones ar pavyzdžius.
- Citata. Pranešime rekomenduojama įtraukti įmonės vadovo ar eksperto komentarą, kuris suteikia asmeniškumo ir padidina patikimumą.
- Kontaktinė informacija. Žurnalistams turi būti aišku, su kuo susisiekti, jei jie norės gauti daugiau informacijos ar interviu.
Kodėl svarbu tinkamai parinkti žodžius?
Tinkamai parašytas pranešimas ne tik pritraukia žiniasklaidos dėmesį, bet ir gali turėti teigiamą poveikį svetainės matomumui internete. SEO tekstų rašymas yra svarbi dalis, nes tinkamai optimizuotas turinys gali pagerinti įmonės pozicijas paieškos sistemose. Tai reiškia, kad net jei pranešimas spaudai nepasiekia didžiausių naujienų portalų, jis vis tiek gali pritraukti auditoriją per organinę paiešką.
Kokias klaidas daro dauguma įmonių?
Nors atrodo, kad pranešimo spaudai rašymas yra paprastas dalykas, daugelis organizacijų padaro keletą esminių klaidų. Pirma, tekstas būna per ilgas ir perkrautas nereikalinga informacija. Žurnalistai neturi laiko skaityti ilgų pasakojimų – jiems reikia aiškiai pateiktos esmės. Antra, daugelis pranešimų skamba pernelyg reklamiškai. Vietoje to, kad objektyviai praneštų apie įvykį, įmonės bando „parduoti“ savo produktą, o tai atbaido žiniasklaidą.
Galiausiai, viena dažniausių klaidų – per vėlyvas informacijos pateikimas. Jei pranešimas apie renginį ar produktą išsiunčiamas likus vos kelioms dienoms, žurnalistai gali paprasčiausiai neturėti laiko jį įtraukti į savo planus.
Tinkamai parašytas pranešimas spaudai gali padėti įmonei pasiekti didesnę auditoriją ir sustiprinti savo įvaizdį žiniasklaidoje. Tačiau tam reikia aiškios strategijos, kokybiško turinio ir gebėjimo suprasti, ko iš tikrųjų ieško žurnalistai. Be to, profesionalus tekstų rašymas gali užtikrinti, kad kiekvienas pranešimas būtų ne tik aiškus, bet ir patrauklus žiniasklaidai.
