Prisiminimai iš vaikystės dažnai slepiasi ne nuotraukose, o plastmasinėse kasetėse. Tose, kurias vargais negalais ištraukdavom iš „Sega“, „Nintendo“ ar pirmųjų „PlayStation“ konsolių. Ir jei tada jos kainavo kelis litus, šiandien situacija visiškai pasikeitus. Kai kurie seni žaidimai dabar vertinami kaip kolekciniai eksponatai. O kai kurie – kaip investicija.
Tiesiogine to žodžio prasme.
Kodėl kasetės brangsta?
Dauguma žaidimų buvo kuriami nedideliais tiražais, ypač Europoje. Tai reiškia viena – jų fiziškai yra mažiau. O kai žaidimų kultūra tapo pasauliniu reiškiniu, atsirado ir žmonės, norintys visko. Senų originalių dėžučių, veikiančių kasetėlių, riboto leidimo versijų. Kuo retesnė – tuo didesnė kaina.
Internete pilna pavyzdžių: vien „Pokémon FireRed“ su dėžute gali kainuoti 300 eurų, jei tvarkingas. „Castlevania: Symphony of the Night“ – dar daugiau. O jei turi ką nors iš „Panini“ tipo Japonijos leidimų, ten gali siekti ir keturženkles sumas. Rimtai.
Ką žmonės perka – ir kiek moka?
Turime pažįstamą, kuris dar 2015-aisiais už seną „Zelda“ kasetę gavo 40 eurų. Dabar ta pati eBay’e stovi už 220. Kitas bičiulis sugebėjo parduoti „Super Mario RPG“ už beveik 500 eurų. Kodėl? Todėl kad tai originali versija su instrukcija.
Ką perka kolekcionieriai?
- Originalias kasetes (nesugadintas lipdukas – milžiniškas privalumas)
- Dėžutes su instrukcijomis (čia vertė padvigubėja)
- Mažos leidybos žaidimus (kai kurie buvo leisti vos kelių tūkstančių tiražu)
- Japoniškas ar amerikietiškas versijas, kurios Europoje itin retos
Bet svarbiausia – veikiančius žaidimus. Jei tavo kasetė stringa arba nerodo ekrano – kaina krenta akimirksniu.
Kur patikrinti, kiek vertas tavo žaidimas?
Geriausias būdas – pasižiūrėti, už kiek realiai parduodamos analogiškos kasetės. Ne už kiek prašoma, o už kiek nupirkta. Tą galima rasti eBay’e, „PriceCharting“ puslapiuose ar specializuotuose „retro games“ forumuose.
O jei žinai, kad turi kažką tikrai gero – gali iškart užmesti akį ir į https://etrade.lt/, kur kartais pasitaiko labai geros būklės senienų. Ten ir įkainius galima suprast, ypač jei planuoji keisti ar parduoti.
Kada verta parduoti, o kada – laikyti?
Jei turi žaidimą be dėžutės, be instrukcijos, bet jis retas – jis jau turi vertę. Tokiu atveju parduoti galima dabar. Tačiau jeigu turi pilną komplektą, kurio kiekis pasaulyje labai ribotas – laikyk kaip auksą. Tokių vertė tik kyla. Tai nėra trendas, kuris praeina per metus. Tai – ilgam.
Nes kai kurie pirkėjai nori ne žaisti, o turėti. Ir tai keičia viską.
Kaip žinoti, ar tavo kolekcija vertinga?
Atverk spintą. Ištrauk seną dėžę su kasetėmis. Pažiūrėk, kas jose. Ir labai gali būti, kad tai, ką kadaise gavai per gimtadienį, dabar vertinama daug brangiau nei tu galvoji. Gal net labiau nei pats žaidimas to vertas.
Jei kažkada nežinojai, ką daryti su senais žaidimais – dabar žinai. Ir jei dar neištraukei jų iš lentynos, gal verta tai padaryti jau šį vakarą. Gal ten slepiasi tavo pirmas šimtas eurų. O gal – prisiminimai, kurių niekas nepakeis.
