Nuoširdus rūpestis šunimi dažnai prasideda nuo mažų dalykų – pėdutės nuvalymo po pasivaikščiojimo, gero žodžio prieš miegą ar ilgų žvilgsnių prie sofos. Tačiau vienas iš svarbiausių šuns gyvenimo aspektų dažnai praleidžiamas – jo mityba. Ne todėl, kad šeimininkai nenori gero. Tiesiog jie dažnai klaidina patys gamintojai.
Prekybos centrų lentynos pilnos pakuočių su pažadais – „su vištiena“, „sveikas kailis“, „aktyviam šuniui“. Bet ar tikrai žinai, kas slepiasi po šiais žodžiais? Ar įmanoma, kad būtent šis blizgus maišelis ilgainiui pavirsta sąskaita iš veterinarijos klinikos?
Kiek kainuoja per daug pasitikėjimo?
Vienas iš dažniausių skundų, kuriuos išgirsta veterinarai – tai šunų odos problemos. Niežulys, pleiskanojimas, išretėjęs kailis. Iš pradžių viskas atrodo kaip reakcija į orą, stresą ar kitus švelnius kaltininkus. Bet dažniau nei galvojame, priežastis slepiasi tame, ką šuo ėda.
Dar viena bėda – virškinimo problemos. Ne vienam pažįstamas tas nemalonus rytinis garsas iš šuns pilvo arba dažnesnis vaikščiojimas į lauką. Žmogus pripranta, gyvūnas prisitaiko, bet problema niekur nedingsta. Kartais viskas baigiasi rimtomis žarnyno ligomis, alergenų paieškomis ar net specializuotu gydomuoju maistu.
Ir visa tai – nuo netinkamos sausos granulės.
Maisto etiketė – tai, kas slepiasi po žodžiu „sveikas“
Bėda ta, kad dauguma iš mūsų nesame technologai ar veterinarai. Mes renkamės maistą šuniui taip, kaip sau – žiūrėdami į pavadinimą, įvaizdį, pažadus. Kartais net renkamės pagal kvapą. Bet šuns skrandžiui svarbu visai kas kita.
Maisto sudėtis turi būti skaidri, be perteklinių kvapiųjų medžiagų ar užpildų. Svarbu, kad baltymai būtų tikros kilmės, kad riebalų šaltiniai būtų natūralūs, o alergenai – eliminuoti. Ir čia verta paminėti tokį variantą kaip Josera Catelux, kuris sukurtas taip, kad šuns virškinimas būtų kiek įmanoma lengvesnis, o organizmas gautų tik tai, kas tikrai reikalinga.
Pasikeitimą žmonės dažnai pastebi jau po kelių savaičių – sumažėjęs niežėjimas, daugiau energijos, švaresnis kailis, ramesnė nuotaika. Ir, galbūt svarbiausia, nebereikia spėlioti, kas vėl nutiko šuniui.
Kas pasikeičia, kai pasikeičia dubenėlis?
Tai ne tik apie šunį. Tai ir apie tave. Kai žinai, kad šuo valgo gerai – atsiranda mažiau streso. Kai nereikia kas mėnesį pas veterinarą, pinigai lieka tau. Kai gyvūnas jaučiasi gerai, jo energija užkrečia visus namus. Tai grįžta. Kartais – per pasišokinėjimą kieme, kartais – per ramų vakaro atodūsį.
Gera mityba kuria ne šuns figūrą, o kasdienį gyvenimą. Ir jei pastebi, kad tavo šuns akys nublanko, kailis prarado žvilgesį ar jis ėmė vengti maisto – sustok. Gal tai ženklas, kad metas permąstyti, kas atsiduria jo dubenėlyje.
