Lietuvoje vyksta ne tokia jau ir tyli sveikatos pokyčių banga. Tai proktologijos sričiai kylantis dėmesys, kurį medikai vadina istoriškai vėluojančiu, bet būtinai reikalingu. Iki šiol ši sritis buvo apgaubta šydu: drovumas, tabu, nepatogūs pokalbiai ir dar nepatogesni simptomai. Nauja pacientų karta, moderni diagnostika ir aktyvesni specialistai keičia taisykles. Ir šios permainos – gerokai svarbesnės, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Proktologas Vilniuje šiandien reiškia ne tik specialistą siaurai problemai, bet ir gydytoją, kuris padeda išvengti rimtų, ilgai ignoruotų ligų.
Būtent tokį požiūrį formuoja ir „InnMed“ klinikos gydytojas chirurgas ir proktologas Edgaras, pastaraisiais metais matantis ryškią tendenciją: Lietuva pradeda išsivaduoti iš proktologinių ligų stigmos.
Baigiasi „gėdos amžius“
Dar prieš dešimtmetį proktologo kabineto duris varstydavo tik tie, kurie nebegalėdavo pakelti skausmo ar kraujavimo. Dabar situacija kinta. Proktologas sako pastebintis naują pacientų tipą – žmogų, kuris ateina profilaktiškai, kartais net be akivaizdžių simptomų.
„Dažniausia priežastis, dėl kurios žmonės delsia, yra gėda. Bet gėda, deja, ligų neišgydo – ji tik jas užmaskuoja ir leidžia progresuoti“, – komentuoja jis.
Pasak gydytojo, šiandien pacientai vis dažniau supranta, kad išangės įplėšos, hemorojus ar fistulės nėra „amžinos“ problemos, o išgydomos būklės. Ir jei anksčiau apie jas būdavo kalbama su šypsena, dabar žmonės nori aiškių atsakymų, gydymo plano ir greito pagerėjimo.
Kas iš tiesų vyksta Lietuvoje?
Proktologinės ligos – vienos dažniausių, tačiau daugiausia nutylimų. Oficialūs skaičiai šios srities beveik neatskleidžia, nes dalis žmonių niekada nesikreipia į medikus. Visgi medikų praktika rodo kitą realybę: hemorojų gyvenime bent kartą patiria apie pusę suaugusių žmonių.
„Tai yra masinė sveikatos problema, bet visuomenė ją pradeda suvokti tik dabar“, – sako gydytojas.
Šią tendenciją patvirtina ir klinikų užimtumas: paslaugų poreikis per pastaruosius metus išaugo, o konsultacijos užpildomos žymiai greičiau nei anksčiau. Gydytojo teigimu, didelę įtaką daro ir socialiniai tinklai. Žmonės nebeslepia savo patirties, kalba atviriau, skaito daugiau, ieško sprendimų.
Straipsnis: European Cancer Statistics: a Comprehensive Overview
Kolorektalinis vėžys išlieka viena dažniausių onkologinių ligų Europoje. Pagal naujausius duomenis jis užima antrą vietą po krūties vėžio. Ši statistika kelia nerimą, nes storosios žarnos ir tiesiosios žarnos navikai dažnai vystosi tyliai, be ryškesnių simptomų ankstyvosiose stadijose. Dalis žmonių delsia kreiptis į specialistus manydami, kad kraujavimas ar diskomfortas žarnyne yra tik hemorojaus požymis. Būtent šis simptomų sutapimas gali lemti pavėluotą diagnostiką, todėl net ir esant „įprastiems“ hemoroidinių mazgų simptomams rekomenduojama atlikti profilaktinius tyrimus.
Technologijos naikina baimę
Kita ryški transformacija – gydymo metodų modernėjimas. Jei kadaise proktologija daugeliui asocijavosi su skausmingomis procedūromis, šiandien tai – tiksli, sterili, minimaliai invazyvi medicina.
Gydytojas proktologas akcentuoja, kad didelė dalis procedūrų dabar atliekamos ambulatoriškai, be bendrinės nejautros, o pacientas po valandos gali išvykti namo.
„Pacientai bijo skausmo. Bet dauguma šiuolaikinių metodų yra labai švelnūs, iš esmės neskausmingi. Žmonės nustemba, kad jų baimės buvo didesnės už realybę“, – aiškina jis.
Tai keičia ir gydymo laiką: pacientai greičiau grįžta į darbą, nebereikia ilgo gulėjimo namuose, o tai ypač aktualu jauniems, aktyviems žmonėms.
Klaida, kuri dar vis gaji
Kita lietuviška tendencija – bandymas diagnozuoti save patiems. Internete pateikiama daug informacijos, tačiau ji neretai klaidinanti. Edgaras pastebi, kad dalis pacientų ateina gerokai pavėlavę, nes ilgą laiką tikėjo, jog „čia tiesiog hemorojus“.
„Ne kiekvienas kraujavimas yra hemorojus. Ne kiekvienas mazgelis – nekenksmingas. Kartais, deja, po tokių savidiagnostikų randame polipus ar kitus pakitimus, kuriuos galima buvo aptikti daug anksčiau“, – sako jis.
Tai ypač svarbu žinant, kad kolorektinis vėžys Lietuvoje vis dar vienas dažniausių. O pirmieji jo simptomai dažnai gali būti identiški „paprastam“ hemorojui.
Ar galime sakyti, kad Lietuva keičiasi?
Atsakymas – taip. Ir ši tendencija turi aiškių požymių:
- pacientai daug drąsesni nei prieš 5–10 metų;
- medicinos technologijos leido proktologo kabinetą paversti komforto zona, ne baubų vieta;
- vis daugiau žmonių supranta, kad šios ligos neišnyksta savaime;
- raktažodis „proktologas“ tampa nebe problemai, o prevencijai skirtu paieškos žodžiu.
Gydytojas proktologas sako, kad pokytis yra neišvengiamas ir labai sveikintinas. „Jei žmogui skauda gerklę – jis eina pas šeimos gydytoją. Jeigu skauda sąnarį – pas ortopedą. Bet kodėl, kai skauda ten, kur nesinori kalbėti, renkamasi kentėti? Šito požiūrio keitimas ir yra didžiausia mūsų pastarųjų metų pažanga“, – reziumuoja specialistas.
