Vaiko nerimas retai pasireiškia akivaizdžiai. Dažniau jis pasireiškia pilvo skausmu, galvos skausmu ar staigiu nuovargiu. Vaikas gali atrodyti prastai besijaučiantis, tačiau priežastis ne visada yra fizinė. Stresas mokykloje, pokyčiai šeimoje ar neišsakytos baimės gali pasireikšti kūne. Tai, kas atrodo kaip liga, gali būti kažkas tylesnio ir svarbesnio po tuo slypinti.
Fiziniai vaikų nerimo požymiai
Nors vaikų nerimas gali pasireikšti įvairiai, jo fiziniai požymiai dažnai išryškėja dar prieš vaikui sugebant paaiškinti, kas jam negerai. Vaikas gali atrodyti pavargęs, įsitempęs ar neįprastai tylus, o suaugusieji gali pastebėti dažnus skundus dėl pilvo skausmo, galvos skausmo ar veržimo krūtinėje.
Šie negalavimai yra tikri, net jei medicininiai tyrimai neatskleidžia aiškios priežasties. Kai kurie vaikai praranda apetitą arba tampa neramūs prieš mokyklą, socialinius renginius ar prieš miegą. Švelnus stebėjimas gali padėti globėjams susieti šiuos dėsningumus su stresu, o ne juos nuleisti į šalį.
Ramus, pastovus atsakas suteikia paguodos, o paprastas nuraminimas ir nuspėjama rutina gali sumažinti baimę. Kai suaugusieji reaguoja kantriai, vaikai dažnai jaučiasi saugesni, o jų kūnas gali pradėti atsipalaiduoti.
Fiziniai nerimo požymiai, neapsiribojant skrandžio skausmais
Be pilvo skausmų, vaikų nerimas gali pasireikšti ir kitais fiziniais būdais, pavyzdžiui, galvos skausmais, raumenų įtampa, prakaitavimu, drebėjimu, padažnėjusiu kvėpavimu ar miego sutrikimais.
Šie požymiai gali ateiti ir praeiti, ir juos gali būti lengva nepastebėti, kai vaikas atrodo visai gerai. Susirūpinęs vaikas taip pat gali atrodyti neramus, pavargęs arba neįprastai įsitempęs kūnu.
Šie požymiai gali ateiti ir praeiti, ir juos gali būti lengva nepastebėti, kai vaikas atrodo visai gerai.
Kai kuriems vaikams diskomfortas pasireiškia dažnu žiovuliu, įtemptu žandikauliu arba skundu, kad kažkas jaučiasi „ne taip“, be aiškios priežasties.
Švelnus stebėjimas padeda rūpestingiems suaugusiesiems pastebėti dėsningumus be spaudimo. Ramus, pastovus atsakas gali padėti vaikui jaustis saugiam ir suprastam.
Kai šie fiziniai požymiai atpažįstami anksti, pagalba tampa rūpestingesnė ir veiksmingesnė, o vaikas gali jaustis mažiau vienišas.
Kas sukelia nerimo simptomus vaikams?
Vaikų nerimo simptomus dažnai sukelia situacijos, kurios atrodo neaiškios, pernelyg sudėtingos arba nepažįstamos, pavyzdžiui, mokykliniai reikalavimai, socialiniai rūpesčiai, įtampa šeimoje, rutinos pokyčiai ar laukimas kažko stresą keliančio.
Net ir malonūs įvykiai gali sutrikdyti vaiką, kai jie susiję su atsiskyrimu, pasirodymu ar kitų dėmesiu. Sensorinis perkrovimas, perpildytos vietos ir skubrios ryto valandos taip pat gali sustiprinti kančią.
Kai kurie vaikai stipriau reaguoja, kai jaučia spaudimą gerai pasirodyti arba slėpti savo jausmus. Sukėlėjai ne visada akivaizdūs, todėl svarbu atidžiai stebėti.
Su vaikais gerai dirbantys suaugusieji ieško dėsningumų, klausosi nevertindami ir pastebi, kada atsiranda simptomai. Švelnus nuraminimas, nuspėjama rutina ir rami pagalba gali sumažinti baimę ir padėti vaikui jaustis pakankamai saugiai, kad jis galėtų susitvarkyti.
Kaip atskirti nerimą nuo medicininės problemos
Kai vaikas atrodo neramus, suirzęs ar fiziškai prastai jaučiasi, dažnai kyla klausimas, ar to priežastis yra nerimas, ar vyksta kas nors susiję su sveikata.
Nerimas dažnai pasireiškia tam tikrais dėsningumais: simptomai sustiprėja prieš mokyklą, socialinius renginius ar atsiskyrimą, o pasibaigus stresą keliančiai situacijai palengvėja.
Medicininės priežastys labiau tikėtinos, kai skausmas yra nuolatinis, stiprėja arba kartu pasireiškia karščiavimas, vėmimas, svorio kritimas, alpimas, bėrimas ar kvėpavimo sutrikimai.
Neseniai patirta trauma, pasikeitę vaistai ar šeimos nario liga taip pat gali rodyti fizinę priežastį.
Kruopštus laiko, provokuojančių veiksnių ir lydinčių simptomų stebėjimas padeda tėvams ir globėjams aiškiai pasikalbėti su gydytoju.
Jei abejonės išlieka, medicininis ištyrimas gali suteikti ramybės ir patvirtinti, kad nepražiūrėta gydoma būklė.
Būdai nuraminti vaiką, patiriantį nerimą
Ramų, pastovų tėvo, motinos ar globėjo atsaką vaikas gali jaustis saugiau nerimo akimirkomis. Švelnus nuraminimas, tyli buvimas ir paprasti žodžiai dažnai reiškia daugiau nei ilgi paaiškinimai.
Globėjas gali priklaupti taip, kad būtų akių lygyje, kalbėti lėtai ir įvardyti, kas vyksta: „Tavo kūnas jaučia nerimą, ir mes kartu tai įveiksime.“ Kartu kvėpuojant, pasiūlant pažįstamą daiktą ar palydint vaiką į ramią vietą galima sumažinti įtampą.
Taip pat naudinga išlaikyti prognozuojamą rutiną ir vengti spaudimo „tiesiog nustoti nerimauti“. Kai vaikas pasirengęs, patikimas suaugęs žmogus gali paskatinti mažus nusiraminimo žingsnius ir pagirti pastangas.
Jei nerimas dažnas ar stiprus, profesionali pagalba gali būti naudinga vaikui.